Temos

Atnaujinta 2020-01-11

Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko parapija

Padavimai pasakoja, kad senovėje Grūšlaukės kaimo vietoje buvęs grūšių (kriaušių) miškas. Ilgainiui čia buvusias sodybas pradėję vadinti Grūšlauke. Grūšlaukė minima nuo XVI a.

1750 m. Salantų bažnyčios vizitacijos akte yra nurodyta ir Grūšlaukės koplyčia, prie kurios veikė šv. Jono brolija. Tais metais kunigas Grūšlaukėje nenurodytas, tačiau jis ten galėjo gyventi išlaikomas dvaro.

Vyskupas Jonas Lopacinskis 1773 m. pranešime Apaštalų Sostui nurodo, kad naujai funduota Grūšlaukės filija. XIX a. pradžioje ji dažnai buvo vadinama Grūšlaukės altarija.

Kunigui gyvenamasis namas pastatytas 1795 m. Seniausios metrikų knygos buvo pradėtos 1786 m. Tarp bažnyčios knygų nurodyta ir lenkiška-lietuviška evangelija.

1923 m. įsteigta Grūšlaukės parapija. Kokie kaimai iš Salantų parapijos jai priskirti, nėra žinoma. Priklausė Skuodo dekanatui. Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko parapija, kurią dabar sudaro trys didesnės gyvenvietės – Grūšlaukė, Kumpikai ir Mončiai bei aplinkiniai kaimai, priklauso Palangos dekanatui.

1860 m. minimas vietos filijalistas kun. Liudvikas Jonavičius, 1963–1979 m. klebonu buvo Julijonas Tamašauskas. 1981–1989 m. – Grūšlaukės ir Kalnalio parapijų klebonas kun. Antanas Bunkus, nuo 1989 m. iki dabar jis yra Grūšlaukės klebonas.

Parapijoje vaikai rengiami Pirmosios Komunijos, Sutvirtinimo Sakramentams, vyksta Gavėnios rekolekcijos, šv. Mato ir šv. Jono Nepomuko atlaidai.

2007 m. Grūšlaukės bendruomenė nusprendė senojoje, jų pačių prieš 60 metų statytoje, medinėje bažnyčioje, kuri neveikė jau septynerius metus, įkurti parapijos namus. Juose įkurti jaunimo katechezės centrą ir šarvojimo salę. Šiam grūšlaukiškių norui pritarė ir Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Jonas Boruta. Grūšlaukės bendruomenė išsirinko komitetą, atsakingą už lėšų rinkimą iš gyventojų.

1946 m., sudegus pirmajai medinei Grūšlaukės bažnyčiai, parapijiečiai ėmėsi iniciatyvos pastatyti kitą. Statė savo jėgomis ir už savo lėšas. Ši bažnyčia veikė iki 2000 m., kol gaisro nuniokotosios vietoje buvo atstatyta ir pašventinta dabartinė mūrinė bažnyčia.

Jolanta Klietkutė, 2012

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. KVIKLYS, Bronius. Mūsų Lietuva. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Vilnius: Mintis, 1991, t. 4, p. 292–293.
  2. MISIUS, Kazys. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. Iš Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011, p. 64–65. ISBN 978-447-016-5.
  3. Palangos dekanatas. Iš Telšių vyskupija [interaktyvus]: [Telšiai] Telšių vyskupija, Katalikų interneto tarnyba, 2010 [žiūrėta 2012 m. vasario 4 d.]. Prieiga per internetą: <http://telsiuvyskupija.lt/?id=56>.
  4. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Steigs parapijos namus. Pajūrio naujienos, 2007, rugsėjo 25, p. 4.
  5. ŠIDLAUSKAS, Gintaras. Kunigas jubiliatas, Grūšlaukės parapijos bažnyčios statytojas Antanas Bunkus. Iš Žemaičių vyskupystės muziejus [interaktyvus]: [Varniai]: [Žemaičių vyskupystės muziejus], 2006 [žiūrėta 2011 m. gruodžio 1 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.varniai-museum.lt/index.php?mid=80&art=435&langID=1>.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai