Kretingos (Klibių) akmuo su plokščiadugniu dubeniu

Kretingos (Klibių) akmuo su plokščiadugniu dubeniu stovi Kretingos muziejaus kieme priešais dvaro rūmus.  Tai I tūkstantmečio – II tūkstantmečio vidurio akmuo: 1,28 m skersmens, kampuotas, šonuose 61–72 cm aukščio, ties viduriu – 86 cm. Apatinė dalis neapdirbta. Viršutinė šonų dalis 30–45 cm plotyje grubiai aptašyta. Viršutinė plokštuma 1,21 m skersmens, netaisyklingai apskrita, nuolaidėja 14–23 cm į kraštus, jos viduryje iškaltas netaisyklingo apskritimo pavidalo 49–57 cm skersmens ir 7–10 cm gylio plokščiadugnis dubuo, kurio dugno pakraščiu eina 3–4 cm pločio ir 1,5–3,0 cm gylio griovelis.

Akmuo su dubeniu rastas Klibių kaimo ganyklose, 340 m į š. nuo senųjų kapinių, gulėjo buvusių bendrųjų kaimo ganyklų p. v. kampe, šalia ankstyvųjų žemdirbystės laukų. 1970 m. jį išvertė melioratoriai. Nugabenus į sąvartyną, norėta jį suskaldyti, tačiau Kretingos Melioracijos statybos valdybos (MSV) darbuotojas Petras Rutkauskas informavo apie radinį I. Jablonskį, kuris, 1971 m. spalio 1 d., padedamas kretingiškių Boneventūro Astrausko bei Jono Salio, akmenį parvežė į Kretingos muziejaus kiemą. Dubenėtojo akmens iškaltasis dubuo nepaliestas ugnies, vadinasi ugnis buvo kūrenama ant žemės, šalia akmens. Ištyręs buvusią akmens vietą, I. Jablonskis pastebėjo daug suodžių ir angliukų, dirvožemio toje vietoje būta melsvai juodo.

Šis akmuo tapo pirmuoju eksponatu Kretingos muziejui persikėlus į dvaro rūmų patalpas.

Aurelija Gelminauskienė; ir Jolanta Klietkutė, 2014

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. JABLONSKIS, Ignas. Dubenuotieji akmenys ir kiti originalai [Rankraštis]. Kretinga: Igno Jablonskio rankraščių fondas. 2, 1960-1974, p. 99-101.
2. JABLONSKIS, Ignas. Pirmasis eksponatas būsimajam Kretingos muziejui. Švyturys, 1971, lapkričio 2, p. 3.
3. Kretingos (Klibių) akmuo su dubeniu [interaktyvus]. Iš Vikipedija: laisvoji enciklopedija, [2011] [žiūrėta 2014 m. spalio 6 d. ]. Prieiga per internetą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Kretingos_(Klibi%C5%B3)_akmuo_su_dubeniu
4. VAITKEVIČIUS, V. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. Vilnius, 1998, p. 78.