Atnaujinta 2023-08-08
Gudai (Gudgalis) (išnykęs kaimas)
Gudai (arba Gudgalis) – išnykęs kaimas, buvęs pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 6 km į pietvakarius nuo Kartenos, Minijos upės kairiajame krante, tarp kelio Raguviškiai–Budriai ir Kartenalės I upelio, Žalgirio sen. teritorijoje.
Apie kaimą išliko labai nedaug istorinių duomenų. Manoma, kad jis atsirado XVII a. Kartenos dvarui priklausančioje miško ir ganyklų žemėje, plytinčioje tarp valakinių-gatvinių Nausodžio ir Kačaičių kaimų. Tuo pat metu tarp jo ir Nausodžio, vaizdingoje vietovėje, aukštumoje priešais Minijos slėnį iškilo Kartenos dvaro Mišučių palivarko sodyba, iš kurios buvo administruojami aplinkiniai kaimai. Iš pradžių Gudai priklausė Kartenos, vėliau – Mišučių dvarui. XVII–XVIII a. buvo Kartenos valsčiaus, vėliau – grafystės, Gudų vaitijos centras.
XVIII a.–XIX a. pirmosios pusės rašytiniuose šaltiniuose kaimas vadinamas Gudais. Vėliau vietovė pradėta vadinti Gudgaliais, o Rusijos imperijos kariuomenės generalinio štabo karininkų XIX a. 7 dešimtmetyje parengtame ir 1872 m. išspausdintame Kretingos apylinkių žemėlapyje kaimo vardas iškraipytai užrašytas „Gudgariai“ (rus. Гудгаре). Daugiau kaimų su panašiu pavadinimu pajūrio krašte nėra.
Galimi keli šio vietovardžio kilmės variantai.
Prūsų kalboje terminas „gude“ reiškė „krūmą, mišką“. Kadangi senieji Kretingos krašto gyventojai kuršiai buvo artimi prūsų giminaičiai, turėtume neatmesti prūsiškos-kuršiškos vietovardžio kilmės.
Vietovardis gali būti susijęs ir su lietuvišku terminu „gudas“, t. y. „paprastas, įprastinis; prityręs, įgudęs; tikras“.
Kaimo vardas galėjo kilti iš etnonimo „gudas“, kuriuo lietuviai seniau vadino ne tik baltarusius, bet ir rusus, net lenkus, t. y. kaimynystėje gyvenusius slavus.
Dvarininkai savo valdų vietininkais dažniausiai skirdavo slavų kilmės bajorus, kuriems už tarnybą suteikdavo nemažą žemės plotą. Gali būti, kad XVII a. steigdami Mišučių palivarką jam valdyti didikai Sapiegos paskyrė slavų kilmės administratorių, kuriam pragyventi davė tarp palivarko sodybos ir Kačaičių kaimo buvusią žemę. Kadangi žemės valdytojas buvo gudas, tai jo valdą vietos gyventojai galėjo pavadinti Gudais.
Tačiau istorija liudija, kad didžioji dauguma Kretingos krašto gyvenviečių vardų kilo iš asmenvardžių. Todėl labiausiai tikėtina yra versija, kad pirmaisiais nausėdijos gyventojais tapo žemdirbio Gudo šeima, kurios vardu buvo pradėta vadinti ir gyvenvietę.
Išlikusiuose Kartenos valsčiaus inventoriuose užfiksuota, kad XVIII a. buvusi įsteigta Kartenos grafystės Gudų vaitija – administracinis-teritorinis valsčiaus vienetas, kuriam priklausė aplinkiniai kaimai. Vaitiją administravo iš valstiečių, dažniausiai – pasiturinčių, Kartenos dvaro vietininko paskirtas vaitas, kuris vykdė vietininko potvarkius, varė valstiečius į darbą, prižiūrėjo, kad atiduotų duokles ir sumokėtų mokesčius, laiku atliktų prievoles.
Nuo įsikūrimo kaimas turėjo savo kapines, kurias valstiečiai įsirengė ant priešistorinio kapinyno Kartenalės I upelio dešiniajame krante. Nuo XX a. pradžios jos pateko į Kačaičių kaimo gyventojo Petro Jonausko iš dvarininko Jono Mongirdo įsigytą žemės sklypą, kuris vėliau priklausė ūkininkui Kumponui. Kapines XX a. 6–8 dešimtmečiais kasdamas žvyrą statyboms ir kelių remontui nukasė „Aušros“ kolūkis. Žvyrduobėse darbininkai rasdavo žmonių griaučių, kurie buvę palaidoti tvarkingai, eilėmis viena greta kitos iškastose duobėse. Prie kai kurių griaučių buvo rasta monetų, peilių ir papuošalų.
Kapinės veikė iki XVIII a. pabaigos, o daugiausia jose atgulė XVII–XVIII a. siautusio maro ir kitų užkrečiamųjų ligų aukos.
Gudų kaimo žemdirbių sielovada ir dvasiniu gyvenimu rūpinosi Kartenos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios ir Budrių filijos kunigai.
1846 m. kaime buvo 5, o apie 1860 m. – 3 baudžiauninkų sodybos, vadinamos dūmais.
Kaimui priklausė apie 220 hektarų žemės, iš kurios apie 100 ha sudarė ariama žemė, o likusioje dalyje plytėjo bendro naudojimo miškas, ganyklos ir šienaujamos pievos.
1861 m. valstiečius paleidus iš baudžiavos, jiems buvo leista išsipirkti iš dvaro iki tol dirbtą žemę. Tačiau kurią dirbamos žemės dalį atiduoti išpirkai, o kurią pasilikti sau, teisę nuspręsti turėjo dvarininkai. Vykdant pobaudžiavinę žemės reformą, jiems buvo leista kaimuose išsimėčiusius dvaro žemės sklypus perkelti į vieną didelį lauką šalia dvaro sodybos ir suformuoti palivarkinį ūkį. Tokiu būdu Mišučių dvaro savininkai savo palivarkiniam ūkiui pasirinko Gudų, tuo metu vadintų jau Gudgaliais, kaimo žemę, o Notiške pavadinto palivarko sodybą pasistatė prie Kartenalės II upelio, taip pat prie palivarko prijungtoje Mažųjų Kačaičių žemėje.
XX a. pradžioje Mišučių dvarininkas Jonas Viktoras Benediktas Mongirdas dalį Gudgalio (Gudų) kaimavietės žemės dešiniajame Kartenalės I upelio krante pardavė Kačaičių kaimo gyventojams, kurių sklypai Lietuvos žemės reformos metu buvo oficialiai prijungti prie Kačaičių kaimo.
2019 m. didžioji Gudgalių (Gudų) kaimavietės žemės dalis priklausė Nausodžio kaimui, rytinis ir pietrytinis pakraščiai – Budriams, o vakarinėje ir pietinėje dalyje augo valstybinis miškas.
2021 m. buvusio kaimo teritorijoje plytėjo dirvonuojantys laukai, o pietvakarinėje ir vakarinėje dalyje tebeaugo miškas.
Istorinę kaimavietę mena kai kurie taip pat jau išnykusio Kačaičių kaimo vietovardžiai. Gudgaliu (žem. Godgalis) kačaitiškiai ilgai vadino prie jų kaimo dešiniajame Kartenalės I upelio krante priskirtą buvusią Gudgalio kaimo žemę, Gudgalio pievomis (žem. Godgale peivas) – kažkada Gudgaliui priklausiusias miškeliu apaugusias pievas Braukliškėse, o Gudgalio ganyklėle (žem. Godgale ganyklāle) – ganomas kadagynais apaugusias abi upės pakrantes šiauriniame-šiaurės vakariniame kaimo pakraštyje.
Kultūros paveldas – Kačaičių kapinynas (I tūkstantmetis–II tūkstantmečio pr.) ir Kačaičių II senosios kapinės, vad. Senkapiais (XVI–XVIII a.), – Kultūros vertybių registre neregistruoti.
Parengė Rita Vaitkienė, 2022
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- Gudgalis. Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [Atnaujinta 2021 spalio 27], [žiūrėta 2022 rugpjūčio 17]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Gudgalis>.
- Kačaičių kapinynas. Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [Atnaujinta 2016 vasario 6], [žiūrėta 2022 rugpjūčio 17]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Ka%C4%8Dai%C4%8Di%C5%B3_kapinynas>.
- Kačaičių II senosios kapinės. Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [Atnaujinta 2016 sausio 10], [žiūrėta 2022 rugpjūčio 17]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Ka%C4%8Dai%C4%8Di%C5%B3_II_senosios_kapin%C4%97s>.
- KANARSKAS, Julius. Gudai arba Gudgaliai – budriškių atmintyje išlikęs kaimas. Švyturys, 2019 balandžio 6, p. 5–6.
