Temos

Atnaujinta 2020-01-11

Kretingos (Kluonalių) stabakūlis

Kretingos (Kluonalių) akmuo yra Kretingos dvaro rūmų parterio pietrytinėje pusėje, giliai įkastas į žemę, paviršiuje kyšo tik apie 70–80 cm viršūnė. Šis akmuo yra saugomas Kretingos muziejaus, inv. Nr. 2744.

Kluonaliuose, dešiniajame Akmenos upės krante, buvę akmeningi laukai, dar XX a. 3-iajame dešimtmetyje naudoti kaip ganyklos. Vietiniai žmonės pasakojo, kad juose nuo neatmenamų laikų stovėjo stabakūlis (-iai).

1924 m. Klaipėdos akmenų apdirbimo firmos „Granitas“ savininkas J. Šeputis Kretingos bendrojoje ganykloje, tarp Kretingos ir Bajorų geležinkelio stočių, beveik ant paties Akmenos upės dešiniojo kranto, priešais Jauryklos upelio santaką su Akmena, darbininkams renkant akmenis, žemėje aptiko pilko granito plokščią 111 cm aukščio, 90 cm pločio, 35–50 cm storio akmenį.

Po juo žemėje rasti keli savotiški akmenys: keturi iš jų trikampės gumbuotos 80–110 cm aukščio piramidės pavidalo, kai kuriose vietose su apkalimo žymėmis, kiti du – keturkampio pjūvio nuskeltomis viršūnėmis, 30–40 cm aukščio. Tarp jų buvo apie 20 pailgų 10–20 cm ilgio akmenėlių. Kai kurie jų – su skaldymo žymėmis. Žemė šioje vietoje buvusi judinta, gerokai skyrėsi nuo lauko dirvos. Maišytas žemės sluoksnis pasibaigė iškasus visus akmenis.

Visi akmenys aptikti atsitiktinai, jokių padavimų nei apie juos, nei apie kitus toje ganykloje buvusius akmenis neteko girdėti.

P. Tarasenkos nuomone, tai buvusios šventvietės akmenys – menhirai, liaudiškai vadinami stabakūliais: plokšti, aukšti (1,5–1 m aukščio), išskirtinės gamtinės formos, be apdirbimo žymių pagonybės kulto akmenys. Liaudies pasakojimai teigia, kad šie akmenys esą suakmenėję žmonės.

Jolanta Klietkutė, 2015

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. Stabakūlis. Iš žodynas.lt [interaktyvus], [b. v.]: 2009–2011 [žiūrėta 2015 m. vasario 13 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/s/stabakulis>
  2. TARASENKA, Petras. Pėdos akmenyje. Vilnius, 1958, p. 54–55.
  3. BLIUJIENĖ, Audronė. Romėniškasis ir tautų kraustymosi laikotarpiai. Lietuvos archeologija, t. III. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2013, p. 253–254.
  4. VAITKEVIČIUS, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. Vilnius: Diemedis, 1998, p. 79–80.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai