Atnaujinta 2020-01-11
Kretingos bažnyčios Kankinių koplyčia
Vokiečių okupacijos metais, po didžiojo Kretingos gaisro 1941 m., kurio metu sudegė dalis vienuolyno ir Viešpaties apreiškimo švč. Mergelei Marijai bažnyčios, vienuoliai bandė atgaivinti savo veiklą, 1942 m. jie pastatė kryžminiais skliautais dengtą koplyčią, priglaustą prie bažnyčios peresbiterijos vakarinio fasado, t.y. kairiosios navos pabaigoje.
Sutvarkius bažnyčią, ši patalpa tapo sandėliu – čia buvo laikomos spintos, įvairūs bažnytiniai reikmenys, iš čia buvo galima nusileisti į rūsius, kur brolis Romukas OFM liedavo žvakes, valytoja pasidėdavo darbui reikalingus įrankius.
2005 m. broliai pranciškonai sumanė šią patalpą panaudoti koplyčiai, į kurią galėtų perkelti senąsias vienuolių choro stales. Kadangi stalių paveiksluose pavaizduoti pranciškonai kankiniai, koplyčia pavadinta Kankinių vardu.
Dabar koplyčią puošia skulptoriaus Rimo Sakalausko sukurtas altorius, seniausi Lietuvoje žinomi vargonai, ant sienos centre kurį laiką kabojo br. Evaldo Darulio OFM tapytas kryžius, sukurtas perskaičius šv. Pranciškaus raštus, knygų apie pranciškonišką dvasingumą, išstudijavus pranciškonišką ikonografiją. Vėliau jo vietoje pakabintas XVII a. „Blaivybės kryžius su nukryžiuotojo skulptūra“ anksčiau kabėjęs bažnyčios kairės navos antroje arkoje, atremtoje į antrą piliorių nuo išėjimo.
Jolanta Klietkutė, 2016
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- DV–4143. Kretingos raj. Kretingos m. bažnyčia. Skulptūra „Nukryžiuotasis“. Kretingos rajono savivaldybės Paminklotvarkos skyriaus archyvas.
- KOVALENKAITĖ, Inga. Kankinių koplyčia ir kriptos. Žemaičių žemė, 2007, Nr. 3, p. 46–48.
- Kultūros vertybės pagrindinis dosjė. G386K Kretingos *bažnyčios, *vienuolyno ir *gimnazijos ansamblis. Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkos archyvas, 2002.
