Temos

Atnaujinta 2023-08-30

Gaidžio kalno koplyčia

Gaidžio kalno koplyčia – Gaidžio Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo koplyčia stovi šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Žvainiuose (Imbarės seniūnija), Gaidžio kalnu vadinamoje kalvelėje, stūksančioje Salanto slėnyje ties riba su Salantais. Dar vadinama Žvainių, Salantų Gaidžio kalno koplyčia.

Neogotikinė, šešiakampė, vienanavė, su šešiašlaičiu stogu ir aukštu bokšteliu, pagrindiniu fasadu atsukta į vakarus. Pamatai ir cokolis – akmenų, sienos – raudonų plytų mūro. Pagrindiniame fasade įrengtos dvivėrės arkinės durys, šiaurės rytiniame ir pietrytiniame – po arkinį grotuotą langelį. Stogas – medinės konstrukcijos, dengtas skarda. Bokštelio viršūnėje pritvirtintas kaltinis ornamentuotas kryželis.

Gaidžio kalno koplyčia Salantuose. Fotografuota J. Klietkutės, 2012 m.

Gaidžio kalno koplyčia Salantuose. Fotografuota J. Klietkutės, 2012 m.

Interjere prie galinės sienos įrengtas altorius, kurį sudaro iš granito iškalta dekoruota mensa su užrašu „Ave Maria“ ir sienoje nutapytas retabulas. Altoriuje stovi Švč. Dievo Motinos (Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu) akmeninė skulptūra. Šalia įėjimo pastatytas iš akmens nukaltas ir reljefiniu dekoru puoštas stovas švęstam vandeniui laikyti.

Sienos tinkuotos, puoštos tapytomis freskomis iš Švč. Mergelės Marijos gyvenimo. Kairėje pavaizduota vaza su lelijomis, simbolizuojančiomis Nekaltą Marijos Prasidėjimą, o į dešinę nuo jų – nuogas Kūdikėlis Jėzus, laikantis rankose raudoną vaisių. Sienos apačioje – Trys Karaliai, sveikinantys padangėje sėdinčią Švč. Dievo Motiną su klūpančiu Kūdikėliu Jėzumi ant jos kelių.

Altoriaus mensos kairėje pusėje – Paskutinės vakarienės stalas be apaštalų. Palubėje – Dievo avinėlis su nimbu ir kryželiu prie kojos. Į dešinę nuo altoriaus – Pieta, su ant kelių laikomu nuo kryžiaus nuimtu sūnumi Jėzumi Kristumi. Virš Pietos – vijoklinių gėlių apvadas, primenantis liaudiškus ornamentus, naudotus kraičio skrynių ar langinių puošyboje.

Dešinėje sienoje nupiešti vestuvių Galilėjos Kanoje indai, liudijantys Kristaus stebuklą – vyno padauginimą, kurį išprašė Švč. Mergelė Marija.

Ant altoriaus stovi įrėmintas dokumentas, lotynų ir lietuvių kalbomis skelbiantis apie visuotinių atlaidų suteikimą Gaidžio Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo koplyčiai.

***

Senoji Salantų bažnyčia. Iš Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011, p. 20

Senoji Salantų bažnyčia. Iš Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011, p. 20

Gaidžio kalnas nuo XVI a. vidurio stūksojo Salantų dvaro žemėje, kurioje veikė bendrosios dvaro ir miesto ganyklos. Per Lietuvos žemės reformą dvarą 1922–1927 m. išparceliavus, kalva atsidūrė naujai įkurto Žvainių kaimo žemėje. Naujakuriai statyboms nukasė nemažą kalvos dalį, tačiau atradus įvairių senienų, karjeras buvo apleistas.

Žmonių pasakojimai liudija, kad kalvoje stovėjusi senoji Salantų bažnyčia, kurios vietoje vėliau buvusi pastatyta koplyčia.

Pasak padavimo, kalvoje slapstėsi nuo šeimininko kirvio pasprukęs gaidys. Vidurnaktį iš kalvos pasigirsdavo šaižus jo giedojimas, kuris labai gąsdino pro šalį vykstančius praeivius ir keleivius. Ant kalno pastačius koplytėlę, gaidžio giedojimas išnyko.

Anot salantiškio lietuviškų kalendorių leidėjo Aleksandro Bendiko, ant Gaidžio kalno buvusi XVII a. pastatyta pirmoji Salantų šv. Mikalojaus bažnyčia. Esą, jos nelikus, toje vietoje salantiškiai pastatė medinę koplytėlę.

Koplytėlei sunykus, 1935 m. pastatyta mūrinė, neogotikinė koplyčia. Jos statybai naudotos raudonos plytos, kurias savo plytinėje, stovėjusioje Žvainių kaime šalia Gaidžio kalno, išdegė verslininkas, Kretingos vartotojų bendrovės vedėjas Juozas Pabrėža. Prie koplyčios statybos prisidėjo ir savanoris Stasys Piktuižis.

Atstatytoje koplyčioje Telšių vyskupas Justinas Staugaitis pasižadėjo leisti aukoti šv. Mišias.

Naujoji koplyčia buvo neogotikinio stiliaus, šešiakampio plano, vienanavė, su šešiašlaičiu stogu ir aukštu bokšteliu, kurio viršūnėje iškilo kaltinis ornamentuotas kryželis-saulutė.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą per Gegužines pamaldas prie Gaidžio koplyčios rinkdavosi Salantų ir Žvainių gyventojai pasimelsti už mirusiuosius, giedojo šventas giesmes.

Po karo pasklido gandai, kad po Gaidžio koplyčios grindimis yra užkasti didžiuliai turtai. Aplinkui koplyčią ėmė sukiotis lobių ieškotojai, kurie ją nuniokojo.

Salantų gydytojo Jono Simaičio rūpesčiu koplyčia buvo suremontuota, uždengtas naujas stogas.

1948 m. liaudies meistras Petras Kalenda padarė naują altorių, Švč. Lurdo Marijos ir dvi Švč. Mergelės Marijos skulptūras.

Ateizmo klestėjimo laikais koplyčia buvo apleista, skulptūrų neliko, altorius nuardytas, dalis sienų nugriauta, plytos išnešiotos.

Apgriuvusią koplyčią 1988 m. atstatė akmens skulptorius Vilius Orvidas. Jos viduje įrengė akmens kompoziciją „Ave Marija“ – altorių su granitine Švč. Dievo Motinos skulptūra. Teritoriją aplinkui koplyčią apsodino ąžuoliukais ir atitvėrė stambių akmenų grupėmis, kurios iš skrydžio turėjo priminti didelį rožinį (rožančių). Apleistą žvyrduobę užsodino eglaitėmis. Priešais koplyčią pastatė monumentalų medinį kryžių su Nukryžiuotojo skulptūra, kuris neišliko.

V. Orvido bendramintis vilnietis dailininkas Vaidotas Žukas koplyčios vidaus sienas ištapė freskomis su siužetais iš Švč. Mergelės Marijos gyvenimo.

1988 m. gegužės 8 d. Gaidžio koplyčia buvo konsekruota.

1999 m. uraganas „Anatolijus“ nugriovė koplyčios bokštą ir dalį stogo. 2005 m. vandalai išniekino altorių, sudaužė jame stovėjusias skulptūras. Salantų miesto seniūnijos ir parapijos lėšomis koplyčia buvo atstatyta, o altorius su skulptūromis restauruoti.

2011 m. vasario 19 d. Apaštališkoji penitenciarija Romoje suteikė 7 metams visuotinius atlaidus Gaidžio Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo koplyčią lankantiems titulinės šventės dienoje gegužės 31 d.

Gaidžio kalnas patenka į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką. Koplyčioje esanti skulptūrinė kompozicija „Ave Marija“ pripažinta registriniu kultūros paveldo objektu (unikalus kodas – 2723).

Parengė Rita Vaitkienė, 2022

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. BENIUŠIS, Romualdas. Lietuvos savanoriai, atstatę Gaidžio kalno koplyčią. Pajūrio naujienos, 2018, gruod. 21, priedas „Mūsų žmonės“, p. 13–14.
  2. KANARSKAS, Julius. Salantų (Žvainių) Gaidžio kalnas. Iš Kretingos muziejus [interaktyvus]. [Atnaujinta 2020 m. kovo 17 d.], [žiūrėta 2022 m. balandžio 11 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/salantu-zvainiu-gaidzio-kalnas>.
  3. Žvainių Gaidžio koplyčia. Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [2021 kovo 1 d.], [žiūrėta 2022 m. balandžio 11 d.]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDvaini%C5%B3_Gaid%C5%BEio_koply%C4%8Dia>.

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai