Temos

Atnaujinta 2020-01-11

Kretingos m. Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus

Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus kartu su kapinių tvora, rytiniais ir vakariniais vartais yra Kretingos parapijos naujosiose (II-osiose senosiose) kapinėse ir sudaro vientisą kompleksą (unikalus objekto kodas 23595).

1893 m. paskutinis Kretingos savininkas grafas Aleksandras Tiškevičius (1864–1945) ir jo motina grafienė Sofija Tiškevičienė Kretingos parapijos naujosiose kapinėse pastatė neogotikos stiliaus raudonų plytų koplyčią, projektuotą švedų kilmės architekto Karlo Eduardo Strandmano.

Koplyčia dviejų dalių: apačioje rūsys-mauzoliejus ir virš jo kylanti koplyčia. Pirmiausia iš tašytų akmenų ir raudonų plytų buvo sumūrytas ir žemių kalvele apjuostas rūsys-mauzoliejus Tiškevičių šeimos nariams laidoti. Pagrindiniame fasade įrengtos dvivėrės metalinės ornamentuotos durys. Kad kalvos žemės neslinktų, koplyčia buvo apjuosta aukšta Kretingos dvaro plytinėje degtų raudonų plytų tvora. Viršus puoštas iš Prūsijos pargabentomis profiliuotomis plytomis, primenančiomis stogelius. XX a. IV deš. dvaro šeimininkai apsauginę tvorą nuardė. Jos plytų rasta tvarkant šv. Antano rūmų pamatus. Į koplyčios kalvą vedė sraigtiniai laiptai, esantys visai kitoje vietoje, nei dabartiniai.

Virš rūsio pastatyta koplyčia iš kryžminiu būdu krautų, išgaubtai rėjuotomis siūlėmis sujungtų raudonų plytų sienomis. Siaurą, aukštą, kontraforsais suremtą pagrindinį koplyčios fasadą užbaigia du lygiagretūs smailūs skydai: navos ir prieangio. Ryškūs šio fasado akcentai: centrinis smailiaarkis, masverku puoštas langas (1928 m. nuotraukoje matome, kad šį langą puošė vitrašas su šventųjų figūromis, šiuo metu lange įstatytas paprastas stiklas), profiliuotų plytų ornamentai, reljefiška, ornamentuota pokarnizinė juosta, kuri kartojasi ir presbiterijos fasade. Šoniniuose fasaduose keičiasi smailiaarkiai su masverkais langai ir laiptuoti kontraforsai. Kontraforsai pagrindiniame fasade turėjo baigtis bokšteliais.

Pastatas ištęsto stačiakampio plano, kompaktinio tūrio, vienanavis, su stačiakampe apside ir laidojimo rūsiu: nava su prieangiu iš v. pusės, iš r. pusės – kiek siauresnė, žemesnė už navą presbiterija. Čerpėmis dengto stogo forma – dvišlaitė, presbiterijos – trišlaitė. Pamatai tašytų akmenų, grindys – cementinės mozaikinės. Statyboms buvo naudojamos Kretingos dvaro plytinėje pagamintos plytos bei profiliuotos figūrinės plytos parvežtos iš Rytų Prūsijos – Įsručio.

Į antžeminę dalį patenkama pro š. fasado uždaro prieangio šone iš priekio nematomas medines duris, papuoštas Tiškevičių giminės herbais ir neogotikinėmis rozetėmis. Priešais duris yra laiptai, vedantys į v. navoje esantį balkoną. Duris, ąžuolinius choro laiptus su turėklais, balkoną ir suolus-klaupkas darė dvaro stalius Pranciškus Suchaneka.

Navos skliautą remia pusapvalės kolonos su lipdytiniais augalinio motyvo kapiteliais. Interjerą puošė sieninė tapyba. Priešais centrinę navą, apsidėje, pastatytas 1894 m. iš Varšuvos „Ant. F. Grmela“ stalių dirbtuvių parvežtas medinis neogotikinis altorius su keturiomis evangelistų skuptūromis ir krucifiksu su Nukryžiuotuoju (labai panašiu į esantį Kretingos bažnyčios centriniame altoriuje), grafo  Aleksandro Tiškevičiaus atgabentu iš Vokietijos Oberammergau miesto. Evangelistų skulptūros pavogtos sovietmečiu, 1989 m. vagys išsinešė Krucifiksą.

Antžeminėje koplyčios dalyje XX a. pirmojoje pusėje buvo laikomos pamaldos laidotuvių metu, mirties metinių progomis, per Vėlines.

Koplyčią-mauzoliejų iš trijų pusių supa supilta kalva, ketvirtoje yra atviras pagrindinis fasadas su mauzoliejaus durimis. Priešais, palei kelią iš dvaro į miestą (dab. Vilniaus g.), buvo pastatyta analogiško stiliaus mūrinė tvora su metaliniais vartais ir varteliais.

Koplyčios mauzoliejuje ilsisi vienas turtingiausių ir įtakingiausių XIX a. Lietuvos didikų Juozapas Tiškevičius, miręs 1891 m. Jo palaikai buvo balzamuoti ir saugomi senųjų parapijos kapinių Šv. Jurgio koplyčioje, o 1893 m. perkelti į naujai pastatytos Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus rūsį. J. Tiškevičius, vienintelis iš Kretingą valdžiusių garsiųjų didikų, yra palaidotas pačiame mieste. 1896 m. greta jo atgulė anūkė Marija Tiškevičiūtė – Aleksandro Tiškevičiaus vyriausioji duktė, mirusi nuo meningito 5 metų amžiaus; 1919 m. lapkričio 24 d. – žmona Sofija Tiškevičienė, mirusi Palangoje, o 1941 m. – anūkas Kazimieras Tiškevičius (1896–1941). 1939 m. lapkričio 30 d. (mirusi 29 d.) ten pat atgulė Jadvyga Stefanija Marija Sviatopelk-Četervinska Tiškevičienė (1878–1939) – Juozapo Tiškevičiaus sūnaus, Užtrakio dvarininko Juozapo Tiškevičiaus (1868–1917), žmona, tais pačiais metais atvykusi į Kretingą pas vyro brolį Aleksandrą Tiškevičių iš rusų okupuoto Vilniaus krašto. Buvo manoma, kad apie 1938–1939 m. čia palaidota ir Sekler (Jemima-Margareta Evart StClair, g. 1865 m. Nevton-Stevarto m. Škotijoj, mirusi 1924 m. sausio 29 d.), Tiškevičių šeimos mokytoja, Juozapo Tiškevičiaus dukters Marijos Tiškevičiūtės draugė, atvykusi iš Anglijos. Tačiau jos kapas yra Palangos kapinėse, tad čia ji negali būti palaidota.

Karo ir pirmaisiais pokario metais koplyčios rūsyje palaidotų žmonių palaikai ne kartą buvo išniekinti, išmėtyti iš karstų, kaukolės išnešiotos. Sovietmečiu palaikai palikti likimo valiai. Gali būti, kad į koplyčios rūsį dalis kaulų pateko ir iš aplinkos, kasant naujus kapus ir randant senesnių laidojimų liekanas. 1990 m. palaikai surinkti ir sudėti į kartonines dėžes. Koplyčioje išliko tik 3 karstai. 2000 m. karstuose išlikusius palaikus ištyrė antropologai, identifikavo asmenybes: tai – Kazimiero Tiškevičiaus, ir Aleksandro Tiškevičiaus brolienės Jadvygos palaikai. Medinis karstas – Kazimiero Tiškevičiaus, Jadvygos – puoštas raižytais ornamentais, su metalo kojomis ir rankenomis, trečias karstas tuščias. Buvo manoma, kad likusieji Tiškevičių giminės atstovai gali būti palaidoti po betoninėmis grindimis, tačiau 2014 m. vasarą atlikus archeologinius tyrimus po grindimis nieko nerasta.

Ilgą laiką manyta, kad koplyčios rūsio viduje esančių trijų stačiakampių mūro postamentų paskirtis – pakylos karstams pastatyti (ant jų ir stovėjo visi trys karstai), tačiau tų pačių 2014 m.  archeologinių tyrimų metu pragręžus postamentų sienas ir įvedus zondą su vaizdo kamera, viduje buvo užfiksuoti trys ornamentuoti sarkofagai, nufilmuoti jų fragmentai. Postamentų šonuose iš vidaus pastebėta ir supuvusių lentų, matyt, karkaso liekanų.

2014 m. spalio mėn., atidengus postamentus atrasti keturi metaliniai, puošnūs ornamentuoti sarofagai. Spėjama, kad centre buvusiame postamente buvę du sarkofagai gali būti Juozapo ir Sofijos Tiškevičių, dešiniajame postamente – jų mažosios anūkės Marijos palaikai. Kairiajame postamente rastasis sarkofagas dar neidentifikuotas. Istoriniai dokumentai teigia, kad grafas gulėjo įstiklintame karste, aprengtas pulkininko paradine uniforma. Ant karsto padėta jo uniforminė kepurė ir kardas. Sarkofago kairiojoje pusėje (buvusioje prie sienos) rastas kardas bei uniforminės kepurės kokarda.

Visi sarkofagai, išskyrus nežinomąjį, išplėšti ilgapirščių: keliose vietose išpjaustytos skylės, atlenktos dangčių metalo plokštės.

LKB Kronikoje rašoma: „1976 m. gegužės 27 d. ateistai iš Kretingos kapinių koplyčios išvežė pilną sunkvežimį statulų, paveikslų ir kryžių. Paklausus, ką jie darysią su tomis statulomis ir kryžiais, atsakė, kad buvusiame pranciškonų vienuolyne ruošiamas ateistinis muziejus ir šie eksponatai būsią jame patalpinti.“

1975 m. koplyčia perduota Kretingos kraštotyros muziejui, kuris joje saugojo dalį Kraštotyros muziejaus fondų. 1976 m. koplyčią tvarkė Klaipėdos restauratoriai, 2004 m. restauravo Klaipėdos bendrovė „Pamario restauratorius“. 2009 m. pastebėta, kad Tiškevičių koplyčia pūva iš vidaus: nuo sienų gabalais krinta tinkas, nes joje neįrengta vėdinimo ir šildymo sistema. Prastą hidrozoliaciją pastebėjo dar Tiškevičiai, tad tai gali būti statytojų ar net projektuotojų klaida.

2013 m. Kultūros ministerijai paskelbus apie kartu su partneriu – Norvegijos kultūros paveldo direktoratu – numatytą įgyvendinti programą „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“, tikimasi šios programos finansinės paramos Tiškevičių koplyčios rūsiams sutvarkyti ir viršuje esančiam altoriui atkurti.

1971 m. grafų Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus užregistruota vietinės reikšmės architektūros paminklų sąrašuose, 2005 m. paskelbta valstybės saugoma kultūros vertybe. Unikalus objekto kodas: 1428. Priklauso kompeksui „Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus ir kapinių tvoros su vartais kompleksas“.

Jolanta Klietkutė, 2014

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. ALMONAITYTĖ–NAVICKIENĖ, Vaida. Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus ir kapinių tvoros su vartais kompleksas. Iš Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras [interaktyvus]. [Kaunas]: AUTC, 2011–2013 [žiūrėta 2013 m. gruodžio 6 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?id=813&pl=3>.
  2. KANARSKAS, Julius. Grafų Tiškevičių koplyčia (Kretingos senosios kapinės). Iš Palanga: gintaras, parkas muziejus Lietuvos istorijos ir kultūros raidoje [interaktyvus]. [b. v.]: Lietuvos dailės muziejus, Palangos botanikos parkas, Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras, 2010 [žiūrėta 2013 m. gruodžio 6 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pgm.lt/Istorija/tisk_koplycia.htm>.
  3. KANARSKAS, Julius. Grafų Tiškevičių koplyčia atveria savo paslaptis. Pajūrio naujienos, 2000, gruodžio 30, p. 4–5.
  4. KANARSKAS, Julius. Grafų Tiškevičių koplyčia Kretingos senosiose kapinėse. Žemaičių žemė, 2003, Nr. 4, p. 22–23.
  5. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 34, 117. ISBN 978-609-404-057-3.
  6. KANARSKAS, Julius. Tiškevičių šeimos. Švyturys, 1989, gruodžio 19, p. 3.
  7. Koplyčia-mauzoliejus. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2013 m. gruodžio 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1428>.
  8. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika. Ketvirtas tomas. 1976-1978. Pogrindžio leidinys. Chocago, Illinois: Mykolo Morkūno spaustuvė, 1978, p. 107.
  9. NIKITENKA, Denisas. Grafų Tiškevičių sarkofagai rasti apiplėšti. Lietuvos žinios, 2014, spalio 18.
  10. NIKITENKA, Denisas. Tiškevičių koplyčia brandina sensaciją. Lietuvos žinios, 2014, rugsėjo 16.
  11. SKRIPKAUSKAS, Juozas. Grafų Tiškevičių koplyčia galėtų būti Kretingos senosios architektūros pasididžiavimas. Klaipėda, 2000, lapkričio 11, priedas „Vakarai“, p. 1, 7.
  12. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Archeologai atskleidė koplyčios paslaptį. Pajūrio naujienos, p. 1, 3.
  13. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Supuvo Tiškevičių koplyčios vidus. Pajūrio naujienos, 2009, spalio 23, p. 5.
  14. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Vėl susirūpino pūvančia Tiškevičių koplyčia. Pajūrio naujienos, 2013, vasario 1, p. 1, 3.
  15. VITKAUSKIENĖ, Vitalija. Identifikuoti Sofijos ir Kazimiero Tiškevičių palaikai. Pajūrio naujienos, 2001, sausio 3, p. 2.
  16. VITKAUSKIENĖ, Vitalija. Kas pasirūpins grafų Tiškevičių palaikais? Pajūrio naujienos, 2000, spalio 31, p. 1–2.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai