Temos

Atnaujinta 2023-08-08

Darbėnai

Darbėnai – miestelis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, 16 km į šiaurę nuo Kretingos, prie Klaipėdos–Skuodo geležinkelio, seniūnijos, parapijos centras. Miestelis – strateginėje vietoje, todėl ir jo herbe, 2019 m. patvirtintame Heraldikos komisijos, pavaizduoti į keturias puses – į Kretingą, Skuodą, Palangą ir Salantus – vedantys keliai.

Pavadinimas kildinamas nuo šalia tekančio upelio DarbaŠventosios upės kairiojo intako.

Įsikūrė veikiausiai 1566 m., per Valakų reformą. Simono Daukanto teigimu, 1550 m. šioje vietoje dar plytėjo Palangos giria. 1591 m. minimi Darbėnų kaimas ir dvaras priklausė Palangos seniūnijai.

1621 m. J. K. Chodkevičius pastatydino pirmąją medinę bažnyčią.

1701 m. Kuršo kunigaikštis Ferdinandas suteikė Darbėnams prekybos privilegiją, t. y. rengti savaitinius turgus ir 5 prekymečius.

Nuo 1730 m. Darbėnai vadinami miesteliu. Čia įsikūrusią žydų bendruomenę 1765 m. sudarė 24 šeimos.

1739 m. buvo 20 sodybų, 1794 m. – 77 dūmai, 1816 m. – 108 sodybos.

1754–1779 m. darbėniškiai priešinosi Palangos seniūnų Mirbachų savivalei: atsisakė atlikinėti papildomas prievoles, dirbti palivarkų statyboje ir pan. 1792 m. S. Gineičio vadovaujami valstiečiai sukilo prieš seniūną, Vilniaus vyskupą I. J. Masalskį, užėmė Darbėnus ir puolė Palangą, bet rusų kariuomenės buvo išvaikyti.

1782 m. pastatyta medinė bažnyčia, kuri 1831 m. per sukilėlių kovas sudegė.

XIX a. Darbėnų dvarą valdė generolas K. Niesiolovskis, nuo 1824 m. – grafai Tiškevičiai. 1816 m. miestelyje ir kaime buvo 108 sodybos.

Per 1831 m. sukilimą Darbėnuose telkėsi pagrindinės Telšių apskrities sukilėlių pajėgos (apie 3000 žmonių), kovojusios dėl Palangos. Darbėnų klebonas Baužinskas tapo sukilėlių kariuomenės kapelionu. Ties Darbėnais vyko du sukilėlių ir Rusijos kariuomenės susirėmimai, per mūšius sudegė miestelis ir bažnyčia. Vėliau Darbėnai degė 1882, 1908, 1913 (buvo visai sudegę) ir 1923 m.

1833 m. miestelyje bebuvo 61 medinis namas, gyveno 431 gyventojas, veikė 2 krautuvės, 8 karčemos ir užeigos.

1841 m. buvo 646 gyventojai, 1846 m. – 148 dūmai.

1848 m. Darbėnai nukentėjo nuo choleros. 1860–1865 m. – 1026 gyventojai.

Nuo 1861 iki 1950 m. buvo valsčiaus centras.

1861–1863 m. darbėniškiai priešinosi valdžios ir dvarininkų savivalei. Už tai 1864 m. į Tomsko guberniją ištremti klebonas J. Valašinskas, valstiečiai K. Savickis, A. Zobernis, J. Ruibys su šeimomis.

Spaudos draudimo metais kunigas Mykolas Šiuipys organizavo knygnešių veiklą. Lietuvišką spaudą platino kalvis J. Petrulis, kurį valdžia 1899 m. įkalino, taip pat kunigas K. Eitutavičius, M. Karosas, daraktorius J. Bendikas, T. Jurkevičius, J. Klova, J. Kuprys, K. Tamošauskas, A. Vitkauskas ir kiti.

Nuo 1855 m. veikė lietuviška parapinė pradinė mokykla (1864 m. uždaryta). 1855 m. atidaryta (1865 m. reorganizuota) rusiška valdinė pradinė mokykla. 1944–1949 m. – progimnazija, 1949–1950 m. – septynmetė, nuo 1950 m. – vidurinė.

1897 m. miestelyje gyveno 2059 žmonės, po Pirmojo pasaulinio karo jų sumažėjo perpus.

1906 m. atidarytas paštas.

Tarpukariu Darbėnuose veikė valsčiaus administracija, telefonas ir telegrafas, girininkija, lietuvių ir žydų pradinės mokyklos, vaistinė, katalikų bažnyčia, sinagoga, katalikų, evangelikų liuteronų ir žydų kapinės, geležinkelio stotis (1915 m. per Darbėnus nutiestas Kretingos–Skuodo geležinkelis), lentpjūvė, pieninė, per 30 krautuvių, vandens malūnas. Pastarasis yra vienas seniausių statinių Kretingos rajone, pirmąkart Palangos seniūnijos inventoriuje paminėtas 1756 m.  Jis yra Respublikiniame kultūros paveldo registre kaip statinys, turintis istorinę, architektūrinę, techninę vertę.

1922–1930 m. Darbėnai buvo Skuodo (Kretingos) miškų urėdijos administracinis ir gamybinis centras.

1908–1941 m. veikęs Blaivybės draugijos Darbėnų skyrius išlaikė prieglaudą.

Lietuvos žemės reformos metu dvaras panaikintas. Nuo 1920 m. jo sodyba priklausė  valstybei. Žemės išdalintos Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams, kumečiams, bežemiams valstiečiams ir 1927 m. pavadintos Juzumų kaimu.

1923 m. buvo 156 sodybos ir 1018 gyventojų.

1930 m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas ir įkurtas parkas. 1931 m. iš Klaipėdos pradėjo kursuoti maršrutinis keleivinis autobusas. 1939–1940 m. nutiestas Darbėnų–Šventosios geležinkelis (po karo nuardytas). 1936 m. miestelyje gyveno 1921 žmogus.

1941–1952 m. iš Darbėnų į Sibirą ištremta 19 šeimų.

Per nacių Vokietijos okupaciją miestelyje ir jo apylinkėse nužudyta apie 1000 gyventojų ir Dimitravo priverčiamojo darbo stovyklos kalinių. 1941 m. išžudyta Darbėnų žydų bendruomenė (per 540 žmonių).

1944–1952 m. Darbėnų valsčiaus Vaineikių miške buvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų štabas.

Sovietinės okupacijos metais Darbėnai buvo apylinkės centras, kolūkio „Tarybinis pirmūnas“ centrinė gyvenvietė.

1945 m. atidaryta biblioteka, vaikų darželis, 1953 m. – ligoninė, 1958 m. – kultūros namai, ambulatorija, 1962 m. – skaldos gamybos įmonė. Šalia miestelio statomos vėjo jėgainės, yra žvyro telkinys.

Gyventojų skaičiaus Darbėnuose pokyčiai: 1959 m. gyveno 1084, 1970 m. – 1183, 1979 m. – 1427, 1985 m. – 1395, 1989 m. – 1536, 1990 m. – 1612, 1991 m. – 1575, 1992 m. – 1570, 1993 m.  – 1609, 1994 m. – 1603, 1995 m.  – 1521, 1996 m.  – 1532, 1997 m.  – 1541, 1998 m.  – 1580, 1999 m.  – 1583, 2000 m.  – 1590, 2001 m.  – 1595, 2002 m.  – 1581, 2003 m.  – 1575, 2004 m.  – 1565, 2005 m.  – 1575, 2006 m.   – 1577, 2007 m.  – 1620, 2008 m.  – 1624, 2009 m.  – 1611, 2010 m.  – 1604, 2011 m.  – 1608, 2012 m.  – 1605, 2013 m.  – 1617, 2014 m.  – 1584, 2015 m.  – 1553, 2016 m.  – 1469, 2017 m.  – 1445, 2018 m.  – 1357, 2019 m.  – 1364, 2020 m.  – 1349, 2021 m.  – 1322, 2022 m.  – 1297 žmonės.

Žymūs kraštiečiai: tautodailininkas grafikas Aleksandras Vinkus, teatro režisierius, aktorius Aleksandras Vitkauskas, rašytoja Nelė Mazalaitė, krepšinio treneris Kazys Maksvytis, pasaulinio garso sionizmo veikėjas Dovydas Volfsonas, humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Laučiūtė, leidėja ir visuomenės veikėja Ona Vitkauskytė, liaudies meistras, knygnešys Juozapas Paulauskas, hab. biomedicinos mokslų daktarė Nijolė Daugėlienė ir kt.

Senoji miestelio dalis yra vietinės reikšmės urbanistikos paminklas.

1838–1842 m. J. Tiškevičiaus rūpesčiu  pastatyta klasicistinio stiliaus Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (architektas – Fridrichas Gasbenas); 1886 ir 1936 m. rekonstruota. Šalia bažnyčios – XIX a. medinė varpinė.

Priešais bažnyčią 1989 m., minint Vasario 16-ąją, atstatytas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, nugriautas sovietmečiu.

1910 m. Kretingos gatvėje pastatyta koplyčia su Nukryžiuotojo skulptūra.

1997 m. pašventintas paminklas iš Darbėnų kilusiam žemaičiui saleziečiui Petrui Perkumui (skulptorius – Antanas Ambrulevičius).

1992 m. pastatytas paminklas Darbėnų valsčiaus partizanams ir tremtiniams atminti (dailininkė Rita Gorodeckienė; kryžiaus autorius Adolfas Kontrimas, 2000 m.), 2005 m. – paminklas 1945–1965 m. žuvusiems Kardo rinktinės partizanams atminti (skulptorius Gintautas Jonkus).

Parengė Rita Vaitkienė, 2022

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. Darbėnai. Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [Atnaujinta 2022 vasario 14], [žiūrėta 2022 kovo 7 d.]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Darb%C4%97nai >.
  2.  DAUGĖLAITĖ, Lina. Visi keliai veda į Darbėnus. Valstiečių laikraštis, 2017, rugpjūčio 19, p. 22–23.
  3. GYVENTOJŲ SKAIČIUS 1990– 2022 [Darbėnų seniūnijos seniūno pavaduotojos Bernadetos Litvinienės el. laiškas <informacija>, [2022 kovo 18 d.].
  4. KANARSKAS, Julius ir kiti. Darbėnai. Iš Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. Sudarė Eugenijus Manelis, Antanas Račis. Vilnius, 2011, t. 1, p. 311–312. ISBN 978-5-420-01689-3.
  5. SEMAŠKA, Algimantas. Po Lietuvą : knyga visiems norintiems geriau pažinti gimtąjį kraštą : [pažintinis krašto lobynas : miestai ir miesteliai, bažnyčios, žmonės, vaizdingiausi kraštovaizdžiai, pilys ir dvarai]. Vilnius: Algimantas, 2002, p. 254. ISBN 9986-509-64-5.
  6.  STONKUVIENĖ, Laima. Darbėnai jau turi oficialų herbą. Švyturys, 2019, rugsėjo 28, 9 p.
  7.  ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Ar atgis trečią šimtmetį skaičiuojantis Darbėnų malūnas. Pajūrio naujienos, 2021, lapkričio 5, p. 23.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai