Temos

Atnaujinta 2018-12-11

Kitos ūkio ir aptarnavimo šakos

Kretingoje ir Kretingsodyje aptikti III tūkstantm. pr. Kr. pabaigos – II tūkstantm. pr. Kr. pradžios akmeniniai kirviai ir kapliai rodo pajūrio gyventojus tuomet vertusis medžiokle, žvejyba, rankiojimu. Puodininkystės, juvelyrikos užuomazgas rodo pilkapyje rastos lipdytų puodų šukės ir žalvariniai papuošalai, datuojami 1400–1200 m. pr. Kr.

800–600 m. pr. Kr. pagalbiniai verslai buvo medžioklė, žūklė, rankiojimas. Vėliau gyventojai išmoko iš vietinės balų rūdos išgauti geležį, naudotą ginklų, įrankių gamybai.

Kiauleikių senkapiuose rastas VIII–XVI a. vilnonio audeklo fragmentas yra, manoma, ankstyviausios lietuviškos tautinės juostos pavyzdys.

Žmonės vertėsi metalų apdirbimu, papuošalų gamyba, puodininkyste, medine statyba. Naudą teikė medžioklė, žvejyba, drevinė bitininkystė, laukų ir miško gėrybių rinkimas.

Nuo XV a. mūsų krašto ekonomika ėmė augti sparčiau. Šventosios uostas tapo langu į pasaulį.

XV–XVI a. pagyvėjo kretingiškių ryšiai su Vakarų Europa, Kretingoje valstybiniams mokesčiams rinkti atidaryta muitinė.

1603 m. pabaigoje grafo J. K. Chodkevičiaus įpareigojimu mūrinių Bernardinų vienuolyno rūmų ir bažnyčios statybai buvo renkami akmenys, ruošiami rąstai, degamos kalkės.

Suteikdamas miestui vokišką Karolštato vardą, Jonas Karolis Chodkevičius siekė priartinti šį regioną prie Europos civilizacijos, paspartinti ūkio raidą ir pažangą.

XVII a. pradžioje mieste veikė trys malūnai, vyno ir alaus daryklos, spirito varykla, stalių dirbtuvės.

Sapiegų valdymo laikais Karolštatas gerokai išaugo. Miestiečiai buityje naudojo savo amatininkų nužiestus puodus, molines keptuves, lovius. Indų buvo įvežama iš Prūsijos, net iš Olandijos.

Masalskių laikais (1751–1756 m.) Grafystės valdymo nuostatai reikalavo nuolat tvarkyti turgavietės ir gatvių grindinius, miesto žemėje esančius užmiesčio kelius.

Dėl medinį miestą niokojusių gaisrų Ignotas Jokūbas Masalskis nurodė, kad „Karolštato miestas visas turi būti mūrinis“. Tuo tikslu šalia senosios įsakyta pastatyti dar vieną plytinę. 1790 m. baigta naujosios mokyklos statyba, vyskupui kainavusi 7 tūkst. auksinų.

XVII a. viduryje Karolštate gyvenę žydai vertėsi dvaro karčemų ir malūnų nuoma.

Rusų aristokratų Zubovų valdymo periodu mieste veikė 4 pirtys.

1820 m. pastatytas Darbėnų malūnas, ilgus dešimtmečius malęs, o vėliau tiekęs šviesą darbėniškiams.

1857 m. Kretingoje veikė muitinė, 3 vandens malūnai, keletas vyno ir alaus daryklų, kalkių degykla ir stambiausias Telšių apskrityje plytų fabrikas; 1868-aisiais – 8 smuklės, 4 užeigos, užvažiuojamasis namas, vyno rūsys, urmo sandėlis, plytų fabrikas.

Grafas Juozapas Tiškevičius mėgo naujoves, kurioms įgyvendinti investavo dalį kapitalo. Vadovaujant dvaro matininkui Šostakui ir karo inžinieriui Kieteliui, 1884 m. buvo nukastas prie parapijos kapinių buvęs status kalnas, per Pastauninko slėnį supiltas pylimas keliui iš dvaro į miestą ir pastatytas pirmas Kretingoje mūrinis tiltas, tebestovintis ir šiandien. Gatvė buvo išgrįsta akmenimis, o šalia jos įrengtas pirmasis miestelyje šaligatvis.

XIX a. pabaigoje Edvardas Empacheris laikė viešbutį.

Pirmoji vaistinė atidaryta 1866 m.

1905 m. mieste darbavosi 23 batsiuviai, 15 siuvėjų, 12 stalių, 9 siuvėjos, 8 dailidės, 4 kalviai, 3 račiai, 2 klumpdirbiai, šaltkalvis, stiklius ir muzikos instrumentų meistras, veikė Blaivybės draugijos arbatinė, keletas smuklių, vaistinė.

1910 m. Ignas Stropus atidarė pirmąjį meninės fotografijos paviljoną „Birutė“. Kretingoje dirbo fotografas Alfonsas Survila, pirmoji moteris fotografė Lietuvoje Paulina Mongirdaitė, atvykdavusi iš Palangos.

Pirmąją tarpukario Kretingos įmonę – garinį malūną, lentpjūvę ir elektros stotį – 1919 m. įkūrė verslininkai Jonas Eitavičius, Vilius Otonas Inzelis ir Vladas Grudzinskas.

Kretingoje įsikūrė L. Asačiovo žuvų rūkykla, J. Matūzo mašinų taisymo ir koklių degimo dirbtuvės, A. Salio statybos dirbtuvės, Levino kosmetikos laboratorija „Flora“, „A. Štoch ir Ko“ linų apdirbimo fabrikas, J. Kalniškio plytinė, keletas smulkių dirbtuvių, taisiusių buitinius prietaisus, laikrodžius, dviračius, siuvusių ir taisiusių batus ir rūbus, dirbusių karstus. Miesto savivaldybei priklausė skerdykla, grūdų valymo punktas.

Kretingos dvare 1925–1940 m. įsikūrė kalkių degykla, metalo ir medžio tekinimo dirbtuvės.

Pirmąją spaustuvę „Inkaras“ 1933 m. atidarė poetas Butkų Juzė (J. Butkus). 1935 m. Šv. Antano rūmuose pradėjo veikti didžiausia ir moderniausia Pranciškonų spaustuvė.

Kretingoje veikė A. Zalkovo benzino kolonėlė. Knygomis prekiavo S. Janušienės ir A. Kungio knygynai, Nachmano ir Špico knygynas ir popieriaus krautuvė, J. Butkaus knygynas „Knygnešys“.

1924 m. minimi 5 siuvėjai, 8 siuvėjos, dailidės, verpėja M. Jurgutaitė, batsiuvys P. Barisa, vežikas A. Bružas, mūrininkai, kalvis A. Borumas, dažytojas V. Šostakas, fotografas A. Survila. Mieste veikė Meškausko pirtis, Verslininkų klubo ir Žemaičių valgyklos, Šaulių klubo bufetas, J. Peldės restoranas ir viešbutis „Saulė“, S. Basaitės moterų kirpykla „Modern“, S. Viršilienės moterų salonas, Kalabinsko vyrų kirpykla, brolių Šadauskų alaus baras, Mačiulskio restoranas, B. Viskanto užeigos namai. Paslaugas gyventojams teikė stalius A. Jakovlevas, batsiuvys K. Medutis, laikrodininkas J. Simutis. Automobilius nuomojo L. Norvaišas, J. Sabaliauskas, Š. Šmulovičius, sunkvežimius – Š. Lenkimeris, autobusus – S. Rašas.

Teisiniais klausimais konsultavo ir juridines paslaugas teikė advokatai K. Zubauskas, V. Petronaitis, J. Rymeikis ir kiti.

1913 m. įsteigta Kretingos taupomoji skolinamoji kasa. Tai buvo kooperatinė bendrija, teikusi kreditus Kretingos, Darbėnų ir Kartenos valsčių gyventojams. Jos steigėjais tapo 24 valstiečiai ir miestelėnai, o valdybos pirmininku – gydytojas F. Janušis.

Pašto įstaigų tinklas pradėtas kurti 1919 m. Buvo priimama paprasta ir apdrausta korespondencija, prenumeruojami Lietuvoje ir užsienyje leidžiami laikraščiai bei žurnalai. 1930 m. pašto įstaigos ir agentūros veikė 16-oje, 1933 m. – 25-iose, o 1939 m. – 2-iose gyvenvietėse. Kiekvienoje pašto įstaigoje buvo telefonas, kuriuo galėjo pasinaudoti klientai. 1939 m. abonentai buvo 428 asmenys ir organizacijos. Viešas telefonas veikė Kretingos geležinkelio stotyje. Kretinga turėjo ir telegrafą.

Mokesčius ir rinkliavas rinko bei valstybės paskolos lakštus apskrityje platino Lietuvos valstybės iždo Kretingos iždinė. Buvo įkurta apskrities mokesčių inspekcija. Verslininkus ir ūkininkus kreditavo apskrityje veikę bankai, kurių dauguma teikė trumpalaikes paskolas. Trumpalaikius ir nedidelius kreditus teikė ir smulkaus kredito draugijos, kurių nariai ir klientai būdavo ūkininkai ir smulkūs verslininkai. Kretingoje veikė kooperatinis Lietuvos ūkininkų sąjungos smulkaus kredito bankas. Jam bankrutavus, V. Grudzinskas įsteigė kooperatinį Žemės ūkio smulkaus kredito banką, sėkmingai veikusį iki 1940 m.

Stiprias pozicijas Kretingoje turėjo komercinis Lietuvos ūkio bankas, kurio skyrių apie 1921 m. įkūrė P. Končius.

Kretingoje ir apylinkėje gyvenusius žydų tautybės verslininkus kreditavo Žydų liaudies bankas.

Prasidėjus geležinkelio statybai, 1925 m. bendrovė „Mūras“ Kretingoje pastatė erdvią medinę geležinkelio stotį. Naujojo geležinkelio atidarymas Kretingoje įvyko 1932 m.

Apskrityje vyravo nedidelės įmonės, kurios užsiėmė smulkia gamyba ir teikė paslaugas. 1927 m. veikė 6 kirpyklos, 2 dažyklos, 2 siuvyklos, milo vėlykla ir dažykla, laikrodžių dirbtuvė, virvių ir linų dirbtuvė. 1933-iaisiais 7 įmonės gamino avalynę, 4 – megztinius ir trikotažą. Veikė 2 elektros stotys. Elektros tiekimo monopolis nuo 1927 m. priklausė A. Anolikui, pastačiusiam dyzelinę elektros stotį.

Sovietmečiu aptarnavimo sferoje darbavosi pokariu įkurta Kretingos kooperacinė batų artelė „Aulas“. Ji turėjo kirpyklą, siuvyklą, ledų dirbtuvę. Vėliau artelė sujungta su vietinės pramonės kombinatu, kurio vietoje 1961 m. buvo įkurtas Kretingos buitinis gyventojų aptarnavimo kombinatas.

Rajone veikė kelios statybinės organizacijos. Iš jų stambiausios buvo Kretingos tarpkolūkinė statybos organizacija ir Statybos remonto valdyba.

Sėkmingam ūkio funkcionavimui didelę įtaką turėjo susisiekimo tinklo išvystymas. Todėl buvo rekonstruojami ir asfaltuojami pagrindiniai keliai, statomi gelžbetoniniai tiltai, baigtos tiesti naujos kelių Kretinga–Palanga ir Kartena–Kūlupėnai atkarpos. Pastatyta nauja geležinkelio stotis, įkurta autotransporto įmonė ir autobusų stotis.

Atgimimo laikotarpiu, 1990 m., rajono taryba ir valdyba pradėjo vykdyti parlamento priimtas reformas, kurios sudarė sąlygas pereiti prie rinkos ekonomikos. Buvo skatinama individuali piliečių veikla, kuriamos individualios ir akcinės bendrovės. Iš akcinių bendrovių pirmoji 1990 m. įregistruota „Polga“. Jos veikla buvo įvairi: nuo visuomeninio maitinimo iki statybos paslaugų.

Maitinimo paslaugas 1994 m. teikė 35 įstaigos, o 1995 m. buvo registruotos 129 visuomeninio maitinimo įstaigos.

1991 m. buvo pradėta buitinio gyventojų aptarnavimo įmonių, statybos ir pramonės organizacijų privatizacija.

1990–1995 m. buvo populiarios transporto paslaugos. 216 įmonių gabeno tranzitinius krovinius sunkvežimiais, 30 – vežiojo keleivius autobusais ir mikroautobusais, taksi paslaugas teikė 5 įmonės, iš kurių UAB „Styras“ dirbo per 50 taksistų. Rajone veikė 59 kirpyklos ir kosmetikos salonai, 12 ritualinių paslaugų įmonių, 27 reklamos įstaigos. Buitinę techniką taisė 86, o avalynę – 7 įmonės.

1998 m. rajone krovinių ir keleivių vežimu vertėsi 145, statyba ir pastatų remontu – 23, maitinimu – 46 įmonės.

2008 m. UAB „Žibosa“ („HBH Juozo alus“), įsikūrusioje Žibininkuose, dirbo nuo 111 iki 300 žmonių. Bendrovę sudaro pramogų kompleksas, kuriame gaminamas alus, veikia maitinimo įstaigos, teikiamos viešbučio paslaugos ir vystomas kaimo turizmas.

Didžiausios statybos organizacijos buvo UAB „Edija“, UAB „Ringesta“ ir UAB „Damba“, kuriose dirbo iki 100 žmonių.

UAB „Vaismedžių medelynas“ Kluonalių kaime aprūpina gyventojus vaisiais, uogomis, vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukais.

Rajone veikia privačios įmonės, teikiančios transporto paslaugas, taip pat įmonės, turinčios licencijas taksi paslaugų veiklai. Keleivius veža ir specialios paskirties UAB „Kretingos autobusų parkas“. UAB „Terekas“, UAB „Asteikiai“, S. Motiejaus komercinė-ūkinė įmonė gabena tranzitinius krovinius.

2009–2011 m. Kretingos rajone elektros, dujų, vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo sektoriui teko 65,3 proc. materialinių investicijų; kasybos ir karjerų eksploatavimo; apdirbamosios gamybos – 4,5 proc.; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto – 3,2 proc., transporto ir saugojimo – 1,7 proc.

Kretingos rajono savivaldybėje veikę ūkio subjektai 2013 m. pradžioje veiklą vykdė variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (28 proc.), apdirbamosios gamybos (11,3 proc.), transporto ir saugojimo (9,9 proc.), statybos (7,4 proc.), aptarnavimo (14,4 proc.) srityse.

2011 m. rajone veikė 25 restoranai ir kitos maitinimo įstaigos – keturiomis mažiau negu 2009 m.

Kretingos rajono turizmo paslaugų sektorių sudaro apgyvendinimo, maitinimo, aktyvaus laisvalaikio paslaugos. Jas rajone teikia: motelis „Smagratis“, Orvidų sodyba-muziejus, kaimo turizmo sodybos „Dalios dvarelis“ ir „Pamiškės sodyba“, kavinė-motelis „Delfai“, restoranas „Vienaragio malūnas“.

Išskirtinės Kretingos rajone veikiančios įstaigos, kurios žinomos šalies mastu ir pritraukia daug lankytojų tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos: kaimo turizmo sodyba „Vienkiemis“, kaimo turizmo paslaugų kompleksas „HBH Juozo alus“, kaimo turizmo sodyba „Virkštininkų dvaro užeiga“, 2014 m. veiklą pradėjęs pramogų parkas „Malūnų kaimas“ (HBH), didžiausias poilsio ir sveikatinimo kompleksas Vakarų Lietuvoje „Atostogų parkas“, duris lankytojams atvėręs 2015 m.

Statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtys 2012 m. Kretingos rajono savivaldybėje siekė 46,601 tūkst. Lt.

2017 m. pradžioje dažniausiai pasikartojanti kretingiškių veikla – variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas. Transporto ir saugojimo paslaugas teikė 104 ūkio subjektai; įvairią aptarnavimo veiklą vykdė 87 įmonės; profesinei, mokslinei ir techninei veiklai priskirti 66 ūkio subjektai.

Parengė Rita Vaitkienė, 2018

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. BERŽELIONIS, Algirdas. Kretingos rajonas. Vilnius: Mintis, 1988, p. 11, 23, 30. ISBN 5-417-00089-2
  2. JUŠKEVIČIUS, Andrius. Kretinga statistikos skaičiuose [interaktyvus]. Iš Švyturys, 2017, gruodžio 20 d. [žiūrėta 2018 m. kovo 22 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.svyturiolaikrastis.lt/dienos-ivykis/item/350-kretinga-statistikos-skaiciuose>.
  3. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 9–11, 26, 33, 46, 59, 62–63, 68, 70, 74, 77–79, 112–113, 154, 158–160, 162–163, 165–166, 237, 253, 255–257, 260, 263. ISBN 978-609-404-057-3.
  4. Kretingos rajono savivaldybės 2014–2020 m. plėtros planas: esamos būklės analizė. Iš Kretingos rajono savivaldybės administracija [interaktyvus]. 2013, 1 dalis, p. 14, 19, 20, 21, 23, 30. Atnaujinta 2017 m. liepos 13 d. [žiūrėta 2018 m. kovo 23 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.kretinga.lt/node/7949>.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai