Temos

Atnaujinta 2022-08-30

Pirkulių kaimas (išnykęs kaimas)

Pirkulių kaimas buvęs šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 5,5 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, į šiaurės vakarus nuo kelio Darbėnai–Grūšlaukė. Vakariniu pakraščiu teka Laukupio upelis.

Vietovardis Pirkuliai yra vienintelis Lietuvoje. Vietovardžio kilmė turi dvi prielaidas. Pirmoji prielaida sako, kad pirmaisiais nausėdijos naujakuriais tapo latvių kilmės žemdirbio Pirkulio šeima. Pasak antrosios prielaidos, pirmieji kaimo gyventojai buvo iš Kuršo gubernijos Pirkulių (Pirkuļi) kaimo atsikėlę latviai, pavadinę nausėdiją senosios savo gyvenvietės vardu. Pirkulių vietovardis 1991 m. buvo įamžintas Darbėnų miestelio aikštėje priešais Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią pastatytoje Darbėnų metrikoje, išnykusių Darbėnų parapijos kaimų sąraše.

Pirkuliai – XVII amžiuje–XVIII a. pirmoje pusėje atsiradęs vienkieminis kaimas, kuris, plečiantis dirbamos žemės plotams, formavosi anksčiau įkurtų vadinamų valakinių-gatvinių kaimų plėšininėje žemėje.

Iškirsto miško žemėje Latvelių kaimo pietvakariniame pakraštyje atsirado Pirkulių užusienis – už gatvinio kaimo išsikėlusių naujakurių vienkieminė gyvenvietė.

Pirkuliams priklausė apie 48 hektarus dirbamos žemės ir dalis ją supusio miško.

1781 m. čia gyveno dviejų valstiečių – Pilypo Beniušio ir Jono Kusio šeimos, o ganyklas iš dvaro nuomojosi Darbėnų miestelėnas Aleksandras Pšednikevičius. Jie už išsinuomotą žemę Darbėnų dvarui mokėjo činšą, o už kitas prievoles dvare ėjo lažą. Dvasiniu valstiečių gyvenimu iš pradžių rūpinosi Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, o nuo 1740 m. – Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios parapijos kunigai.

Panaikinus baudžiavą ir įkūrus luominę valstiečių savivaldą, Pirkuliai savarankiško kaimo statuso negavo. Vienkieminė gyvenvietė buvo priskirta Nausėdų kaimo bendruomenei, kuri priklausė Kauno gubernijos Telšių apskrities Darbėnų valsčiaus Auksūdžio seniūnijai.

Kaip savarankiškas kaimas Pirkuliai pirmąkart registruoti 1923 m. Lietuvos apgyvendintų vietovių surašymo metu. Kaime, kaip ir prieš pusantro šimtmečio, tebestovėjo 2 ūkininkų sodybos, kuriose gyveno 12 žmonių.

Vykdant Lietuvos žemės reformą, XX a. 4 dešimtmečio antroje pusėje Pirkuliai prarado savarankiško kaimo statusą ir vėl tapo Latvelių kaimo dalimi, kurioje 1935 m. tebestovėjo 2 ūkininkų sodybos.

Paskutinių Pirkulių žemdirbių sodybų neliko sovietmečiu vykusio vienkieminių sodybų naikinimo ir melioracijos vajaus metu.

Parengė Rita Vaitkienė, 2021

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. Pirkuliai – istorinė Latvelių kaimo dalis. Kanarskas, Julius. Iš Kretingos muziejus [interaktyvus]. [Atnaujinta 2020-03-17], [žiūrėta 2021.09.15]. Prieiga per internetą: <https://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/pirkuliai-istorine-latveliu-kaimo-dalis>.
  2. Pirkuliai. Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. Atnaujinta 2021 rugpj. 19. [žiūrėta 2021-09-15]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Pirkuliai>.

 

 

 

 

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai