Atnaujinta 2020-09-01
Lietuvos šaulių sąjungos istorija. Kretingos kuopa
Lietuvos šaulių sąjunga (toliau – LŠS) – savanoriška sukarinta organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir patriotiškumą.
Misija: suteikti galimybę Lietuvos Respublikos piliečiams pasirengti vykdyti savo konstitucinę teisę ir pareigą ginti Tėvynę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio pirmojoje dalyje.
Tikslai – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, telkiant Lietuvos Respublikos piliečius aktyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, viešojo saugumo užtikrinimo, visuomenės pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo, taip pat ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus, drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę ir padėti nelaimės atveju kitiems.
Pagrindinė veikla: karinės pratybos, vasaros stovyklos, žygiai, Šaulių sąjungos žaidynės, taktikos, ginkluotės, inžinerijos, instruktorių, pirmosios pagalbos, topografijos mokymai, dalyvavimas valstybinių švenčių minėjimuose.
Lietuvos tarpukario visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys Vladas Putvinskis-Putvis, matydamas, kad jaunai Lietuvos kariuomenei tenka iš karto kovoti su keliais priešais – lenkais, bolševikais, bermontininkais – svajojo suburti žmones, kurie mokėtų naudotis ginklu, apie jų savanoriškus būrius, sujungtus į vieną organizaciją. Gyvendamas Žemaitijoje, 1918–1919 m. supirkdavo ginklus iš besitraukiančių vokiečių. Persikėlęs į Kauną, susirado didesnį butą, kuriame galėtų būti ir sandėlis ginklams laikyti. Jo šeimos nariai ir giminaičiai tapo organizacijos branduoliu.
Tuo pačiu laikotarpiu Kauno spaudos biuro viršininkas, rašytojas, žurnalistas, knygnešys Matas Šalčius organizavo partizanų būrį miestui nuo bolševikų ginti, ėmė rūpintis apginkluoti Kauno įstaigų tarnautojus ir apmokyti juos kariuomenei pagelbėti.
1919 m. birželio 27 d. Kaune M. Šalčiaus sukviestame valstybės įstaigų atstovų pasitarime nutarta, kad prie Lietuvos sporto sąjungos įsteigiamas Šaulių skyrius. Ši diena ir laikoma Šaulių sąjungos įkūrimo data. Iš pradžių šį skyrių sudarė nedidelė grupelė valdininkų, kurie kasdien po pietų Vytauto kalne mokėsi šaudymo ir rikiuotės.
V. Putvinskis-Putvis pagal austrų šaulių ir čekoslovakų sokolų pavyzdį parengė Organizacijos įstatus ir tapo pirmuoju Lietuvos šaulių sąjungos vadu. M. Šalcius buvo išrinktas Centro valdybos pirmuoju sekretoriumi. Jis tapo ir pirmuoju 1920 m. įkurto šaulių laikraščio „Trimitas“ redaktoriumi.
Kai 1919 m. rugsėjo 15 d. krašto apsaugos ministras Povilas Žadeikis patvirtino LŠS įstatus, šaulių būriai ėmė kurtis visoje Lietuvoje. 1919 m. gruodžio mėn. Šaulių sąjungoje buvo 805 nariai: 16 skyrių, 39 būriai. Tų metų rudenį ir žiemą šauliai kovojo išvien su Lietuvos kariuomene, pvz., Kretingos šaulių būriai turėjo organizuoti ginkluotus būrius, ardyti tiltus ir geležinkelį.
Šaulių sąjunga nepriklausomybės kovose atliko svarbią misiją, per trumpą laiką suvienijusi stichiškai susikūrusius partizanų būrius bei vietinius gyventojus, kurie kariavo ir fronte, ir konspiracijos sąlygomis, veikė pafrontėje, vykdė užduotis užnugaryje (propaganda, agitacija), gynė vietos gyventojus nuo smurtautojų, persekiojo priešus, rekvizavo priešo karo amuniciją.
Tarpukariu Šaulių sąjungą sudarė 62 000 narių (42 000 – rikiuotės, 15 000 – moterų, per 5 000 – rėmėjų), kurie ir toliau lavino karinius įgūdžius, užsiėmė sportu, švietėjiška, kultūrine veikla.
1935–1936 m. LŠS buvo reorganizuota, integruota į šalies gynybinę sistemą ir tapo pavaldi kariuomenės vadui.
Kretingos apskrityje šauliai ėmė burtis 1919 m. Jais rūpintis LŠS vadovybė paskyrė gydytoją Feliksą Janušį. Pirmasis susirinkimas įvyko 1920 m. spalio 25 d. Ši diena yra laikoma oficialia Lietuvos šaulių sąjungos XV (Kretingos) šaulių rinktinės įkūrimo data. Skyriaus pirmininku išrinktas progimnazijos direktorius Bronius Valiušaitis, vicepirmininku – Maliukevičius, sekretore – pradinės mokyklos vedėja Elena Saulevičiūtė, sekretorės padėjėja – mokytoja Margarita Gvildaitė, iždininku – Kretingos iždinės iždininkas Mykolas Pavlikas. Pirmuoju šauliu tapo provizorius Vladas Grudzinskas. Kretingos rinktinės būstinė kelerius metus buvo Palangoje, vėliau – Kretingoje, kapitono Petro Burago namuose, Akmenės g., o nuo 1936 m. – komendantūros patalpose Daukanto g. (dab. Mėguvos g.).
XV rinktinei vadovavo visuotiniame susirinkime renkama valdyba (vėliau – taryba) ir Šaulių sąjungos vadovybės skiriamas vadas. Valdybos pirmininkai buvo Grybauskas, Vytautas Bagdonavičius, Stasys Morkūnas, Juozas Žilvitis, Vladas Petronaitis. Rinktinės vadai buvo: karininkas Antanas Vilimavičius, vyr. leitenantas Draugys, kapitonas Petras Buragas, pulkininkas Raimundas Liormanas, pulkininkas Albertas Liutermoza.
1921 m. įkurtas rinktinei pavaldus Kretingos šaulių būrys, kuris vėliau išaugo į kuopą, sudarytą iš Kretingos, Jokūbavo, Rūdaičių progimnazijų, vėliau – pranciškonų gimnazijos šaulių būrių. Būrio valdybos pirmininkai buvo: Aleksandras Baltikauskas, V. Blažaitis, Motiejus Šileika, Tomas Dambrauskas. Vadai buvo: siuvėjas Rupeika, vyr. leitenantas Miškinis, Petras Mačinskas, Leonas Vasiliauskas, Vincas Orentas, Jurgis Urbaitis, Bikinas. Kovo 31 d. Kretingos rinktinės šauliai dalyvavo Palangos prijungimo prie Lietuvos iškilmėse.
1929 m. įkurtas kretingiškių moterų šaulių būrys, kuris 1936 m. tapo savarankiškas ir pasivadino Kretingos šaulių moterų kunigaikštienės Birutės būriu, kurio tarybos pirmininkės buvo St. Gasiūnienė, J. Gotšelkienė, vadė – Vanda Tiškaitė. 1933 m. Kretingos moterų šaulių rinktinę sudarė Burdių, Kretingos, Notėnų, Skuodo moterys šaulės, kurioms vadovavo Jadvyga Nainienė.
Kretingos šaulių rinktinė rūpinosi kariniu, patriotiniu, kultūriniu savo narių ir visuomenės, ypač jaunimo, auklėjimu, tautinių tradicijų propagavimu. Kretingos šaulių kuopa turėjo biblioteką, chorą, pučiamųjų orkestrą, dramos ratelį, tautinių šokių grupę, įkūrė sporto klubą „Žemaitis“, kuriame veikė futbolo, teniso, lengvosios atletikos, krepšinio, stalo teniso, moterų sporto sekcijos, garsi futbolo komanda „Šaulys“. Kretingoje, iš Aloyzo Kupšio Aušros g. išnuomotame name, šauliai įkūrė klubą, kuriame buvo susirinkimų salė ir bufetas. Šauliai aktyviai dalyvavo įrengiant miesto parką.
1930 m. šauliai organizavo Vytauto Didžiojo paveikslo kelionę po Lietuvą, kurios metu paveikslas iš Palangos keliavo į Kretingą, iš jos – į Darbėnus.
1931 m. miesto aikštėje šauliai pastatė paminklą Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui ir žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti. 1933 m. liepos 20 d. organizavo renginį, skirtą lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui per Atlantą paminėti.
1938 m. vasario 2 d. kretingiškių šaulių saviveiklininkų koncertas pirmą kartą buvo transliuotas radijo bangomis.
1939 m. kovo mėn. Klaipėdos krašto perdavimas Vokietijai buvo ir XX Klaipėdos šaulių rinktinės veiklos pabaiga. Šauliai buvo priversti evakuotis į artimiausius miestus: Kretingą, Plungę ir Palangą. Kretingoje šauliams buvo paskirtas maitinimas ir patalpos. Atsakingu už atvykstančius į Kretingą šaulius buvo paskirtas atsargos leitenantas Bikinas. Kovo 30 d. Kretingoje buvo apsistoję 196 Klaipėdos šauliai.
Bolševikams okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio mėn. šauliai vykdė savo vado įsakymą nesipriešinti sovietų kariuomenei. LŠS veikla buvo sustabdyta. Nepraėjus nė mėnesiui, prasidėjo šaulių areštai. Areštai ir tardymai tęsėsi iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. Iki 1941 m. birželio 22 d. įkalinta ir ištremta apie 80 proc. Šaulių sąjungos narių. Kilus karui besitraukdami bolševikai naktį iš birželio 24 į 25 d. Rainių miškelyje žiauriai nukankino Telšių kalėjimo politinius kalinius. Buvo nukankinti 73 politiniai kaliniai, tarp jų 11 šaulių iš XV Kretingos šaulių rinktinės.
1989 m. gegužės mėn. Kauno Sąjūdžio saugos būrių (žaliaraiščių) susirinkime nutarta atkurti Lietuvos šaulių sąjungą. Apie tai oficialiai buvo paskelbta birželio 1 d. „Tremtinio“ klubo ir Demokratų partijos mitinge. 1997 m. liepos 2 d. priimtas Šaulių sąjungos įstatymas. Šaulių sąjungoje dabar yra apie 5 500 jaunųjų šaulių ir apie 2,5 tūkst. šaulių, įvairia veikla užsiimančių dešimtyje rinktinių.
Kretingos kuopą sudaro du būriai – nerikiuotės šaulių būrys ir jaunųjų šaulių būrys.
„Buvimas jaunuoju šauliu įpareigoja. Tai ne tik karinė dvasia. Tai ir vidinė pagarba sau, kitiems bei savo šaliai. Turime savo statutą, kurio privalu laikytis.“
Parengė Jolanta Klietkutė, 2019
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- JOMANTAITĖ, Diana. Karo imitacija – ne vien smagus žaidimas. Pajūrio naujienos, 2010, birželio 18, priedas „Mūsų žmonės“, p. 15.
- JOMANTAITĖ, Diana. Svarbiausia – jaunų žmonių pilietiškumas. Pajūrio naujienos, 2010, vasario 2 [žiūrėta 2019 m. lapkričio 4 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pajurionaujienos.com/index.php?act=exp&sid=4840>.
- KANARSKAS, Julius. Visuomeninis ir kultūrinis gyvenimas. Iš Kretingos istorijos bruožai. Kaunas, 2018, p. 243–245.
- KAREČKAITĖ, Aldona. Atminimo laužai liepsnojo ir Rotušės aikštėje. Pajūrio naujienos, 2011, sausio 14 [žiūrėta 2019 m. lapkričio 4 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pajurionaujienos.com/index.php?act=exp&sid=6133>.
- MINGĖLA, Vladas. Šaulių sąjungai auksinio jubiliejaus sulaukus. Karys, 1969, Nr. 8, p. 242–247.
- NEFAS, Mindaugas. Šaulių vaidmuo Klaipėdos krašto gynybos sistemoje. Istorija. Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai, 2012, Nr. 3, p. 16–24.
- SIMAITYTĖ, Dovilė. Kretingos šauliai puoselėja krašto gamtą. Pajūrio naujienos, 2008, spalio 21, p. 5.
- SIPAVIČIENĖ, Lolita. Gimusi su nepriklausomybe: Šaulių sąjungai 95-eri. Trimitas, 2014, Nr. 3, p. 2–11.
- ŽADVYDAS, Osvaldas. XV Kretingos šaulių rinktinės šauliai – kankiniai, [žiūrėta 2019 m. lapkričio 4 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.partizanai.org/karys-1960m-7-8/5129-tremties-trimitas>.
