Temos

Atnaujinta 2020-01-11

Mišučių (Nausodžio) dvaras

Mišučių dvaras – istorinė dvarvietė Nausodžio k. (Žalgirio sen.), 10 km į r. nuo Kretingos, 400 m į r. nuo Minijos kairiojo kranto, 750 m. į r. nuo Mišučių kaimo kapinių, 300 m į p. nuo Mišučių (Nausodžio) piliakalnio, vad. Pilale, Mongirdo pilale.

Apie 1682 m., mirus Platelių valdos savininkui Valavičiui, 1692 m. valda padalyta į dvi dalis: M. Pacui atiteko Kartenos dvaras su didesniąja valdos dalimi, antroji dalis su dvaro centru Mišučių k. atiteko Kazimierui Jonui Sapiegai (1695 m. ši valdos dalis jo nuosavybėn perėjo už 100 tūkst. lenkiškų auksinių). Mišučių kaimą K. J. Sapiega pavertė palivarku ir pavadino jį Naująja Kartena – tai buvo Sapiegų giminės Kartenos dvaro administracinis ūkinis padalinys.

1709–1711 m. siautėjusi maro epidemija nusinešė daug gyvybių, todėl atsirado tuščių valakų, kuriuos Mišučių palivarko valdytojas vertė įdirbti gyvus išlikusius kaimiečius. Valstiečiai ne kartą rašė dvaro savininkui Sapiegai skundus, kuriuose nurodydavo, kad dvaro valdytojas juos tiek skriaudžia, kad daugelis nebeiškenčia ir bėga iš sodybų. 1717–1718 m. Kazimiero Lukauskio ir kitų valstiečių rašytame skunde sakoma, kad nei karo su švedais, nei maro metu nebuvo tiek ištuštėję kaimai, kaip tuomet. Skunduose nurodoma, kad dvaro administratorius Arbačiauskas verčia dirbti tuščius pabėgusių ar išmirusių baudžiauninkų sklypus, verčia už juos mokėti činšą, o tuščių valakų derlių pasiima pats. Be to, sugalvoja visokias rinkliavas: renkama tijūnui, gaspadinei, pastotiems į Vilnių ir t. t. Valstiečiai informavo, kad jau daugelį kartų yra rašę apie tai, tačiau nežiną, ar jų skundai pasiekią dvaro savininką.

Pagrindinė Kartenos valdos dalis ėjo iš rankų į rankas. 1766 m. iš Onos Sapiegaitės–Masalskienės Mišučių dvarą nupirko Jokūbas Nagurskis, Žemaičių kunigaikštystės pakamaris. Iš čia tuomet buvo administruojamos visos Kartenos grafystės valdos.

J. Nagurskio įpėdinis K. Nagurskis 1800 m. rugsėjo 28 d. testamentu atleido nuo baudžiavos Kartenos, Mišučių ir kitų savo dvarų baudžiauninkus. K. Nagurskiui mirus, jo palikuonys nepanoro paklusti velionio valiai. Kilo kova dėl laisvės ir žemės: valstiečiai atsisakė klausyti turtą paveldėjusios K. Nagurskio dukters Joanos Žukauskienės [Żukowska], nesutiko vykdyti jos paskirtų prievolių, laikydami save laisvais žemės savininkais.

1814 m. iš Nagurskių dvarą nupirko Kurše (Šateikiuose) gyvenę grafai Pliateriai. Pliaterių giminaitė Stefanija Eismontaitė, tekėdama už Raudondvario dvarininko Ignoto Parčevskio, gavo šį palivarką kaip nuotakos kraitį, kurį užrašė įsūniui Antanui Parčevskiui (1831 m. sukilėlių vado Konstantino Parčevskio vyresniajam broliui).

1846 m. dvare lažą ėjo 855 baudžiauninkai, gyvenę Jokūbavo miestelyje, Baublių, Būdviečių, Kačaičių, Mišučių, Nausodžio, Raguviškių, Trumpėnų kaimuose, nuo 1861 m. priklausiusiuose Kartenos valsčiaus Mišučių seniūnijai, kurioje 1870 m. buvo 603 valstiečiai prievolininkai.

A. Parčevskiui mirus, dvarą paveldėjo sūnus Konstantinas Parčevskis. 1861 m. dvare buvo 1 kiemas, 53 gyventojai, veikė vyno gamykla. Parčevskių pavaldiniai valstiečiai 1861–1862 m. nenorėjo paklusti, vadovaujami P. Beniušio, aktyviai dalyvavo valsčiuje kilusiuose neramumuose, 1865 m. atsisakė mokėti nuomą, padidintą „pagalvės mokestį“ ir rašytis į gyventojų knygą.

XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pirmojoje pusėje dvaras priklausė jau kitai – bajorų Mongirdų – giminei, Wadwicz [Žuvų] herbo atstovei. Vienas pirmųjų šeimininkų – Vincentas Kazimieras Mongirdas (g. 1795). Manoma, kad iš pradžių jis dvarą nuomojo, kadangi 1877 m. Mišučius tebevaldė K. Parčevskis. Apie 1877 m. dvarą Parčevskis perleido Mongirdams.

XIX a. pab., panaikinus baudžiavą, Mišučių dvaro savininkas Mažųjų Kačaičių žemėje įkūrė Notiškės palivarką –  dvaro ūkinį padalinį, dar vadinamu Nataniškiais.

1854 m. Mišučiuose gimęs Vincento Kazimiero sūnus Mykolas Mongirdas 1877–1883 m. studijavo Tartu universiteto medicinos fakultete, vėliau vertėsi gydytojo praktika. Dvaras atiteko kitam Vincento Kazimiero Mongirdo sūnui Jonui Viktorui Benediktui Mongirdui (g. 1848 m.), XIX a. pab. vadovavusiam karo reikalams tinkamų arklių apskaitai Kretingos valsčiuje. Jonas Mongirdas 1874 m. Darbėnų bažnyčioje susituokė su bajoraite Olimpiją Šalkauskaite, kilusia iš Kretingos valsčiaus Senkų bajorkaimio. Šeimoje gimė keturi vaikai: dvi dukros ir du sūnūs. Sūnus gydytojas Vladas (Vladislovas) Mongirdas (1877–1960), vėliau įsikūręs žmonos paveldėtame Aukštadvario dvare, būdamas studentu, 1899 m., vaidino Palangoje pirmajame lietuviškame spektaklyje „Amerika pirtyje“. Kitas sūnus – teisininkas Vytautas Mongirdas (1888–1942) buvo aktyvus lietuvių tautinio atgimimo dalyvis, visuomenės veikėjas.

Jonas Viktoras Benediktas Mongirdas savo valdą po 100 ha žemės padalino vaikams: Mišučių dvarą paveldėjo Vytautas Mongirdas, Vladas Mongirdas savo dalį pardavė, vyresnioji sesuo Zofija Mongirdaitė (g. 1875 m. Mišučiuose) tekėdama jau anksčiau buvo gavusi savo dalį, jaunesnioji Vincenta Šniukštienė (g. 1881 m. Aleksandravo palivarke) įsikūrė Notiškės palivarke. Likusią žemę išpardavė 6 naujakuriams valstiečiams. Tėvas Jonas Viktoras Benediktas Mongirdas mirė 1919 m., palaidotas Budrių kapinėse.

1923 m. dvare buvo 8 kiemai, 55 gyventojai. Mongirdai turėjo keturias samdinių šeimas, 2 malūnus, žemės ir miškelį. Dvarui priklausė ir Notiškės palivarkas. Buvo kalbama, kad Mongirdų dvaras pats prasčiausias iš visų Lietuvoje buvusių dvarų, tačiau seni žmonės prisimena, kad ponai jiems buvo geri.

1940 m. sovietų valdžia didesnę dvaro žemės dalį atėmė. Liko 30 ha dydžio ūkis. 1941 m. birželio 14 d. Vytautas Mongirdas su žmona Sofija (Kretingos notaro Jono Kentros dukterimi) ištremtas į Rusijos gilumą (jie turėjo augintinę, apie kurios likimą žinių neišliko). Tremiamas jis buvo atskirtas nuo žmonos ir su uošviu Jonu Kentra, buvusiu Lietuvos prezidentu Aleksandru Stulginskiu ir gydytoju profesoriumi Karoliu Parčevskiu išvežtas į Krasnojarsko krašto Nižnij Ingaros rajono Rešiotų lagerį. Žmona pateko į Komijos ASSR Kortkeroso rajoną, kur gyveno viename barake su Ona Stulginskiene. Vytauto žmona Sofija Mongirdienė mirė apie 2002 metus. Ji į Mišučius dažnai atvažiuodavo, visą teritoriją apvaikščiodavo, apžiūrėdavo.

1944 m. dvaras buvo nacionalizuotas. Jame įsikūrė Kretingos tarybinio ūkio skyrius, vėliau atiteko Aušros, paskui – Jaunosios gvardijos kolūkiui, buvo naudotas ūkinei gamybinei veiklai, jame gyveno kolūkiečiai.

Šiuo metu išlikusi apie 5,5 ha užimanti Mišučių dvaro sodyba: kažkada erdvus ir didelis medinis „L“ raidės plano pastatas šiandien sukiužęs, susmegęs į žemę ir primena senus žemaičių valstiečių namus. Namas stačiakampio plano, vieno aukšto, pamatai – akmenų mūro. Sienos – rąstų, apkaltos lentomis. Langų ir durų apvadai – pjaustyti. Stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu. Sodybos pastatai privatizuoti keliems savininkams.

Išliko dalis parko želdinių, buvusių medinių rūmų korpusas ir palivarkas (paskutinį kartą remontuoti 1964 m.), kuriuose gyvena keturios šeimos, kumetynas (kerdžiaus namas), mūriniai kiaulidės pamatai, šulinys.

Kumetynas, svirnas ir kiaulidė buvo vieno aukšto, stačiakampio plano, akmenų mūro pamatų, medinėmis sienomis, dvišlaičiu šiferiu dengtu stogu. 1982 m. kumetyne buvo gyvenamasis namas, svirne – pieninė ir staliaus dirbtuvės, kiaulidėje – tvartas.

Pagalbiniai gyvenamieji, ūkiniai ir gamybiniai statiniai sovietiniais metais nugriauti: nebėra svirno, kluono, „baravyku“ vadintos patalpos sėmenims kulti, tvartų. Dvaro parkas apleistas.

Jolanta Klietkutė, 2014

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. JUCYS, Adolfas ir MICKEVIČIUS, Juozas. Šiek tiek apie Kartenos valdą ir jos žmonių vargus. Samogitia, 2009, Nr. 11.
  2. KANARSKAS, Julius. Bajorų Parčevskių pėdsakai Kretingos žemėje. Švyturys, 1999, kovo 3, p. 3
  3. KANARSKAS, Julius. Mišučių dvaras – Mongirdų šeimos lopšys. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 16, b. 81.
  4. KANARSKAS, Julius. Mišučių kaimo kapinės, 1993. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas.
  5. Lietuvos valstybės istorijos archyvas, fondas 669, aprašas 22, byla 31, lapas 68, eilės Nr. 28.
  6. LVIA, F. 669, ap. 22, b. 29, l. 7.
  7. LVIA, F. 669, ap. 22, b. 38, l. 76v, Nr. 20.
  8. LVIA, F. 669, ap. 22, b. 50, l. 71v, Nr. 89.
  9. LVIA, F. 669, ap. 22, b. 72, l. 91v, Nr. 9.
  10. MICKEVIČIUS, Juozas. Mišučių dvarelis. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 5, b. 28–96.
  11. Mišučiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius: Mintis, 1968, t. 2, p. 614.
  12. Mongirdas Vladas. Lietuvių enciklopedija. Boston, 1959, t. 13, p. 188.
  13. Piliakalnis, vad. Pilale, Mongirdo pilale. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b.d.], [žiūrėta 2012 m. balandžio 26 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC= 5227>.
  14. STONKUVIENĖ, Laima. Mišučių dvarą mena griūvantys statiniai. Švyturys, 2012, gegužės 19, p. 9.
  15. STULPINAS, Ričardas. Mišučių (Nausodžio) buv. dvaro sodybos fragmentai. Kretingos rajono inventorizuojamų sodybinių ansamblių – buvusių dvarų ir palivarkų sodybų – sąrašas. KMMA, 1982, f. 4, b. 389, p. 12.
  16. TYLA, Antanas. Iš Lietuvos kilę Tartu universiteto studentai 1802–1918 metais. Lietuvos istorijos metraštis, 1981 metai. Vilnius, 1982, p. 72–73.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai