Gyvūnija

Kretingos rajono geografinė padėtis, reljefas, augmenijos įvairovė, klimato sąlygos ir ūkininkavimo pobūdis lemia vietinės gyvūnijos gausą.

Vien tik medžiojamų žvėrių ir paukščių apskaitoje yra 26 žvėrių ir paukščių rūšys. Daug daugiau gyvūnų yra nemedžiojami, priskirti prie saugomųjų ir saugotinų.

Stambiųjų gyvūnų skaičius Kretingos rajono teritorijoje svyruoja priklausomai nuo klimato sąlygų, tačiau paskutiniu laiku išlieka daugmaž toks pat.

Rajono miškuose gyvena apie 40 briedžių, 120–150 tauriųjų elnių, 1,5–2 tūkst. stirnų, 500–600 šernų. Turime 400–500 bebrų, apie 100 barsukų.

40 tūkstančių ha plote vyksta sportinės medžioklės, tokiu būdu yra palaikomas optimalus žvėrių skaičius, nes stambiųjų gyvūnų – briedžių, stirnų ir šernų – perteklius daro didelę žalą miškų ir žemės ūkiui. Be to, selekcinių medžioklių metu pašalinami paliegę ir neproduktyvūs žvėrys, kas leidžia formuoti gerą ir gyvybingą žvėrių bandą.

Rajone nemažą žalą žemdirbiams ir miškininkams daro gausiai plintantys bebrai. Jie patvenkia nemažus žemės plotus, ardo melioracijos sistemas. Gelbstint laukus ir miškus nuo patvenkimo, kasmet tenka išardyti apie 80 bebraviečių. Gamtosauginis darbas remiasi nuostata, kad žmogus, kartą nutraukęs ekologinių priežastinių ryšių grandinėlę, pats turi ją ir sureguliuoti.

Kasmet rajone sumedžiojama per 200 lapių. Nemažai jų gaišta nuo paplitusios ligos – lapių niežų, todėl šių plėšrūnų populiacija išlieka optimali. Kasmet rajone nušaunama po keletą vilkų. Tai migruojantys žvėrys, jų irštvos yra Reiskių tyre, kurio dalis priklauso ir Kretingos rajonui. Per rajono teritoriją praskrenda gausūs migruojančių paukščių būriai, tarp jų reti: didžioji uolinga, baltaskruostė berniklė, vidutinis ančiasnapis, žąsis, gulbė ir kitų rūšių paukščiai.

Dar daugiau jų peri Kretingos rajone. Tai ne mažiau kaip 11 ančių ir žąsų rūšių, gervės, dar apie 70 rūšių – dažnai aptinkamų. Kretingos rajone peri į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti: juodasis gandras, pelėsakalis, tetervinas, uodukas, tulžys, meldinė nendrinukė, griežlė, didysis apuokas. Vėlaitinės miške pastebėtos dvi poros dirvinių sėjikų.

Rajone ypač gausi baltųjų gandrų kolonija, kuri turi tendenciją didėti.

Šauklių kraštovaizdžio draustinyje saugoma gausiausia regione tetervinų populiacija.

Paukščių rūšių gausa, jų biotopai, paukščių stebėsena gali tapti pažintinio turizmo objektais.

Rajono upėse nemaži žuvų ištekliai. Minijos ichtiologinis draustinis įsteigtas lašišų, šlakių, upėtakių nerštaviečių apsaugai. Be šių saugomų ir saugotinų žuvų, Minijoje ir jos intakuose aptinkamos ir saugomos žuvų rūšys: paprastasis kūjagalvis, upinė nėgė, upėtakis, šlakis. Draustinyje gyvena ūdros. Į Šventąją atplaukia neršti lašišos, nėgės, veisiasi šapalai.

Kartenalės entomologiniame draustinyje 86,6 ha plote saugomos retos vabzdžių rūšys: drugys Juodasis apolonas, Rudakis satyriukas, Didieji auksinukai, Pušyniniai melsviai.