Atnaujinta 2024-12-20
Generolo Vlado Nagevičiaus-Nagiaus kapas
Kretingos parapijos senosiose kapinėse, Nagevičių kapavietėje, palaidota švietėja, pirmojo Kretingoje lietuviško knygyno įkūrėja, tretininkė Marija Magdalena Nagevičienė (1847–1927) ir jos sūnus, Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis, lietuvių tautinio judėjimo veikėjas, archeologas, gydytojas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, generolas, politinis ir visuomenės veikėjas, Vytauto Didžiojo muziejaus įkūrėjas Vladas Nagius-Nagevičius (1881–1954).
Gimė 1880 m. birželio 17 d. Kretingoje. Mokėsi Palangoje ir Rygos gimnazijoje. Sankt Peterburge 1904 m. baigė Archeologijos institutą, o 1910 m. – Karo medicinos akademiją. 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. Nuo 1910 m. tarnavo gydytoju Rusijos karo laivyne. 1918 m. rugpjūtį grįžo į Lietuvą, įstojo savanoriu į kariuomenę. 1918 m. spalio 15 d. paskirtas Apsaugos komisijos prezidiumo sekretoriumi, lapkričio 23 d. – Krašto apsaugos tarybos nariu, dalyvavo kuriant kariuomenę. 1920 m. jam suteiktas generolo leitenanto, o 1936 m. – brigados generolo laipsnis. Iki 1940 m. vadovavo Karo sanitarijos tarnybai. Vyčio Kryžiaus ordino įsteigimo iniciatorius, nuo 1927 m. Vyčio Kryžiaus ordino, nuo 1928 m. – Savanorių medalio komisijų narys. Būdamas profesionalus archeologas, tyrinėjo Vakarų Lietuvos kapinynus ir piliakalnius, buvo Lietuvių mokslo draugijos narys. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. 1908 m. įkūrė Karo medicinos akademijos lietuvių medikų korporaciją „Fraternitas Lituanica“, kurios tikslas – išsaugoti lietuvybę ir tautinę kultūrą. 1920 m. įsteigė Karo muziejų. Rūpinosi lietuvių tautos kovų už laisvę ir valstybingumą, tautos didvyrių atminimo įamžinimu, kūrė memorialinį Karo muziejaus sodelį. 1922 m. įsteigė Karininkų ramovę, 1923 m. – Lietuvos jūrininkų sąjungą bei jūrininkų mokyklą. 1924 m. įkūrė Karo invalidų šelpimo komitetą, organizavo karo invalidų gydymą. Jo suburtas Moterų komitetas išaugo į Didžiosios kunigaikštienės Birutės draugiją, kuri rūpinosi kariais ligoniais. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. persikėlė į JAV. Gyveno Klivlande. Mirė 1954 m. rugsėjo 15 d. Po mirties, 2003 m., pripažintas Lietuvos kariu savanoriu.
1995 m. Vlado Nagiaus-Nagevičiaus palaikai iš Klivlando perkelti į Kretingą. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities skyriaus iniciatyva 2006 m. kapas sutvarkytas, prie kapo pastatytas medinis skulptūrinis stogastulpis su Arkangelo Mykolo horeljefu ir kaltine saulute (autorius – tautodailininkas Adolfas Teresius).
Vladislovo Nagevičiaus kapą žymi lietinis metalinis kryžius, įtvirtintas ant tašyto rausvo granito postamento. Kryžiaus kryžmoje pritvirtinta nauja žalvarinė lentelė su įrašu: „A.†A. / VLADISLOVAS NAGEVIČIUS / 1846–1881“. Kapą juosia tvorelė iš šešių cilindrinių rausvo tašyto granito stulpelių, sujungtų masyvia metaline grandine.
2009 m. Vlado Nagiaus-Nagevičiaus kapas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (u. k. 32626).
2017 m. Kretingos muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės rūpesčiu, pagal rajono savivaldybės remiamą projektą, prie kapo pastatytas granitinis atminimo ženklas su užrašu „Kovotojas už Lietuvos laisvę“ (atminimo ženklo projekto autorius – architektas Edmundas Giedrimas, akmens meistras – Juozas Žilinskis).
Jolanta Klietkutė, 2019
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904. Vilnius, 2004, p. 328.
- KANARSKAS, Julius. Žymių asmenų kapai. Iš Kretingos pranciškonai [interaktyvus]. Kretinga: Kretingos pranciškonai, [b. m.] [žiūrėta 2019 m. lapkričio 6 d.]. Prieiga per internetą: <http://old.kretingospranciskonai.lt/index3f5f.html?option=com_content&view=article&id=116:ymi-asmen-kapai&catid=33:sakralinis-kultros-paveldas&Itemid=71>.
- KAVALIAUSKAS, Vilius. Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940). Vilnius, 2012, t. 3 (K–L), p. 375–382.
- Lietuvių enciklopedija. Bostonas, 1959, t. 19, p. 478–480.
- Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. Vilnius, 2005, t. 5, p. 296–297.
- Lietuvos kariuomenės savanorio, brigados generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus kapas. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2019 m. lapkričio 6 d.]. Prieiga per internetą: <https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/79DFB785-0FE0-48D8-9966-B41881326B3E>.