Mišučių k. senosios kapinės

Mišučių-Nausodžio bendruomenė savo mirusiuosius laidojo Minijos upės slėnio terasoje (kitapus Mišučių-Nausodžio piliakalnio) ir raguvos aukštumoje įrengtuose kapinynuose, kurie šiuo metu yra Raguviškių k. teritorijoje. Čia, dirbant įvairius žemės darbus, buvo randama IX–XIII a. būdingų archeologinių senienų – žalvarinių antkaklių, segių, apyrankių, geležinių ietigalių, peilių, kalavijų. Dalis papuošalų buvo sulaužyta, todėl manoma, kad mirusieji laidoti ir sudeginti, ir nedeginti. Vieną iš minėtų terasų 1996 m. tyrinėjęs archeologas Povilas Tebelškis patvirtino, kad čia dar esama smarkiai apnaikinto X–XIII a. kapinyno liekanų.

Mišučių k. senosios kapinės yra į r.–p.r. nuo kelio Raguviškiai-Rubuliai, Minijos upės dešiniajame krante, apie 160 m į vakarus nuo upės vagos, bendro naudojimo kaimo žemių pakraštyje, upės slėnio terasoje. Įrengtos XVI a., daugiausiai laidojama buvo XVI–XVIII a. maro metu.

Kapinės stačiakampio plano, pailgos šiaurės r.–p.v. kryptimi. Teritorijos plotas – 700 kv. m. 1917–1918 m. apjuostos iki 60 cm aukščio žemių pylimu ir 30–40 cm gylio grioviu. Kapinėse buvo koplytėlė su šventųjų skulptūrėlėmis, kuri sunyko XX a. 8 deš.

Mišučių k. senosios kapinės uždarytos XIX a. pr., atidarius Kartenos parapijos kapines. XIX–XX a. pr. jose laidoti mirę nekrikštyti kūdikiai, savižudžiai, neatpažinti mirę asmenys, kitatikiai. Paskutinį kartą laidoti nuo vidurių šiltinės 1917–1918 m. mirę kaimo gyventojai.

Šiuo metu Mišučių k. senosios kapinės yra neveikiančios, apleistos, laidojimo žymių nėra.

Mišučių k. senosios kapinės 1997 m. įrašytos į Kultūros vertybių registrą, 2005 m. pripažintos valstybės saugomu kultūros paminklu. Unikalus objekto kodas: 24253. Jas žvalgė:1956 m. – Vladas Šaulys, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba, 1991 m. – Julius Kanarskas. Kartografavo: 1974–1976 m. – Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982 m. – Aerofotogeodezinių tyrinėjimų institutas.

0,5 km į p. nuo Mišučių k. senųjų kapinių yra Mišučių (Raguviškių) evangelikų liuteronų kapinės, už jų – Raguviškių k. senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais bei Raguviškių kapinynas. Priešingame Minijos krante stūkso Mišučių piliakalnis ir Mišučių dvaro sodyba.

Jolanta Klietkutė, 2014

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. Mišučių k. senosios kapinės. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2014 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC= 24253>.
2. KANARSKAS, Julius. Kartenos apylinkių proistorė. Iš Archeologija, 2002–2005, t. 1 (2). Vilnius: Versmė, 2006, p. 207–208. ISBN 1822-4857.
3. KANARSKAS, Julius. Kretingos rajono kultūros paveldo paminklų žvalgymas ir būklės patikrinimas 1991 metais. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 4, b. 146, p. 25, Nr. 94.