Temos

Sukurta 2020-11-03

Atnaujinta 2021-12-20

Karpiniai

Karpinių menas gimė Rytų šalyse.

Meniniai karpiniai padaryti iš nepatvarios medžiagos – popieriaus. Tai yra meninių karpinių trūkumas ir viena priežasčių, kodėl pasaulyje labai mažai yra išlikusių senovės kūrinių.

Lietuvoje popieriaus karpiniais pradėta domėtis XVI a. Itin populiarūs namų interjero puošybai popieriaus karpiniai buvo XIX a. pab. – XX a. pirmaisiais dešimtmečiais: kaimo žmonės karpiniais gražindavo žibalinių lempų gaubtus, lentynas, paveikslų, veidrodžių rėmus. Sudėtingesnio ornamento karpiniais-užuolaidėlėmis puošdavo namų langus, indaujas.

Šiuolaikinių karpinių bruožą – vaizdo grafiškumą – lemia pakitusi karpinių paskirtis ir atlikimo būdai, dėl kurių karpiniai priartėjo prie vaizduojamojo meno.

Kretingos rajono tautodailininkų gretose yra vos keletas karpinių meno atstovų. Viena jų – medikės specialybę turinti Halina Šakinienė. Karpinių srityje ji yra savamokslė. Mėgsta karpyti augalinius motyvus, vaizdus su Kretingos architektūra, dalyvavo parodose Lietuvoje ir tarptautinėje parodoje Danijoje, iš kur jie iškeliavo į Italiją, Vokietiją bei Skandinavijos šalis.

Vydmantų vidurinės mokyklos (dabar – gimnazija) matematikos mokytojos Rasos Griškevičienės karpiniai – spalvoti, daugiasluoksniai, turintys erdvinių elementų. Tuo jie ir skiriasi nuo tradicinio balto plokštuminio karpinio – tokios karpinių atlikimo technikos pradžiamokslį R. Griškevičienė išėjo mokydamasi Vilniaus pedagoginiame universitete. Autorės siekis, – kad darbai būtų originalūs, o ne kažko, jau matyto, kopija. Jos karpiniai kaip sveikinimai iškeliauja pas pažįstamus į Norvegiją, Švediją. Nemažai karpinių likę mokykloje. R. Griškevičienės kūryboje žavi visa, kas perteikiama kruopščiu rankų darbu: turinys, šiluma, iš darbų išplaukiantis jaukumas. Karpinių autorė pripažįsta, kad darbai iš popieriaus – trumpaamžiai, laikini: popierius ir pagelsta, ir nusitrina, atšoka klijai. Karpiniai – kaip koncertas, kaip nuskambėjusi muzika – akimirkos džiaugsmas.

2019 m. Kretingos rajono kultūros centre eksponuota Lietuvos tautodailininkų sąjungos (LTS) Žemaitijos skyriaus tautodailininkių karpinių meistrių kūrybos darbų paroda „Lietuva mano širdy…“ atspindėjo, kokį vis dėlto atgimimą išgyvena karpiniai – savita liaudies dailės šaka, trapus ir subtilus, tačiau neilgaamžis liaudies menas. Parodoje eksponuoti ir iš Salantų krašto, Žvainių, kilusios Danutės Valužienės reljefiniai karpiniai, kuriuos galima ir pačiupinėti. D. Valužienė karpyti pradėjo dar būdama mokinė. Tautodailininkė yra surengusi 9 personalines parodas.

Parodoje eksponuotus karpinius vienija Žemaitijos kraštui būdingi simboliai, gamtos motyvai, kruopštumas, detalių tikslumas ir neišpasakytas darbštumas. Kiekviena autorė – savita, pasirinkusi savo raiškos kelią. Tai įrodo, kad šiandien karpymo tradicija, nuolat kintanti ir įgyjanti naujų formų, jau gyvuoja kaip šiuolaikinio grafikos meno atšaka, o menininkės ieško ir suranda naujų meninės išraiškos priemonių, technikos galimybių.

Parengė Rita Vaitkienė, 2020

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. GEDVILAITĖ, Rasa. Namai, kuriuose kolekcionuojamos net… Velykos. Švyturys, 2013, kovo 30, p. 1, 9.
  2. PUIŠIENĖ, Audronė. Į Lietuvą pažvelgė pro karpinių ažūrą. Pajūrio naujienos, 2019, sausio 11, priedas „Smiltys“, p. 11.
  3. PUIŠIENĖ, Audronė. Karpiniai, kaip muzika, – akimirkos džiaugsmas. Pajūrio naujienos, 2009, gruodžio 11, priedas „Smiltys“, p. 9–10.
  4. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Paroda – šeimyninė plius jubiliejinė. Pajūrio naujienos, 2016, birželio 10, priedas „Smiltys“, p. 10.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai