Temos

Atnaujinta 2020-01-11

Dieviškosios Jėzaus Širdies pranciškonių seserų kongregacija (diecezinė) (Kretingoje, Padvariuose įkurta ir iki 1946 m. veikusi vienuolija)

Dieviškosios Jėzaus Širdies pranciškonių seserų kongregacija (diecezinė)
Sukurta: 2012-04-17 | Atnaujinta: 2014-05-08
Nuotraukų galerija

Pavadinimas – Dieviškosios Jėzaus Širdies pranciškonių seserų kongregacija, lot. Franciscanes Divino Cordae Jesu (FDCJ).

Tikslas: maldos gyvenimą jungti su apaštaliniu tarnavimu auklėjimo, socialinėje ir pastoracinėse srityse.

Veikla: auklėja, moko vaikus bei jaunimą, globoja ir slaugo ligonius, senelius.

Kongregacijos šūkis: „Dievas yra meilė!“.

1919 m. liepos 10 d. Kotryna Kupšytė, Barbora Juraitė ir Jeronima Mažunaitė įsteigė Kretingos mergaičių tretininkių draugiją. 1920 m. Žemaičių vyskupas joms leido dėvėti vienuoliškus tretininkių abitus ir įkurti šv. Pranciškaus tretininkių kongregaciją, kurios tarybos direktoriumi paskyrė pranciškoną Jeronimą Pečkaitį, vyresniąja – Klarą Barborą Juraitę, narėmis – Koletą Lygnugaraitę ir Magdaleną Kontrimaitę. Seserys nutarė iš tėviškių atsiimti savo turtą, juo naudotis bendrai ir pasistatyti vienuolyną. Dalis seserų išvyko mokytis į Nonenverto (Vokietija) vienuolyną.

Dieviškosios Jėzaus Širdies pranciškonių seserų įkūrėja – Ona Galdikaitė (sesuo Marija Augustina), žemaičių arkivyskupo Pranciškaus Karevičiaus dukterėčia, dailininko Adomo Galdiko sesuo. Gimė 1898 m. rugsėjo 17 d. Giršinų vienkiemyje netoli Mosėdžio, Kretingos apskr. Felikso Galdiko ir Fortūnatos Karevičiūtės šeimoje. 1919 m. baigė „Saulės” gimnaziją Kaune, 1920–1921 m. studijavo Munsterio universitete teologiją, filosofiją, pedagogiką. 1922 m. įstojo į Nonnenverto Atgailos ir krikščioniškos meilės seserų pranciškonių tretininkių vienuoliją, per įvilktuves gavo Augustinos vardą. Ji prašė Vokietijos vienuolijos vyresnybę Lietuvoje įkurti vienuolinius namus. Onos Galdikaitės dėdė vyskupas Pranciškus Karevičius (šv. Pranciškaus trečiojo ordino narys), grįždamas iš Romos užsuko į Nonnenverto vienuolyną ir rimtai įrodinėjo vienuolijos Lietuvoje įkūrimo svarbą.

1924 m. vienuolyno vyresnybė į Lietuvą išsiuntė motiną Chryzolą (provincijolę), seserį Adelheit (buvusią misionierę Afrikoje) ir seserį Augustiną kaip vertėją, išsiaiškinti ar yra galimybių Lietuvoje įkurti vienuolijos namus. Apsilankius Kaune, Karmėlavoje, Kretingoje ir Padvariuose buvo nutarta, kad Lietuva po I pas. karo nualinta, neturi lėšų bei galimybių vienuolynui įkurti. Seserims pranciškonėms negavus paramos iš Vokietijos ir nesugebėjus pasistatyti vienuolyno, 1924 m. kongregacija panaikinta. 1925 m. pr. seserys Barbora Klara Juraitė, Margarita Teresė Riaukaitė ir Ona Augustina Galdikaitė išvyko mokytis į Nonenvertą, kitos seserys liko Kretingoje.

Apie 1929 m. pranciškonas tėv. Augustinas Dirvelė pasiūlė apleistą, akmeningą ūkį Padvariuose (apie 43 ha), netoli dabartinio tvenkinio, kurį sudarė sena žemaitiška sodyba su penkiais apleistais trobesiais šiaudiniais stogais (lietui lyjant vidun tekėjo vanduo) ir bitynas. Jį ūkininkė Placida Pauliukaitytė aukojo vienuolynui įsteigti.

Kurį laiką seserys gyveno dovanotoje sodyboje. 1929 m. pašventinta laikina koplyčia. Tuo metu vienuolyne gyveno 21 pranciškonė, kurios uoliai laikėsi regulos, dirbo gailestingumo darbus, žemės ūkio darbus, rinko akmenis, tačiau dažnai pritrūkdavo duonos ir turėdavo elgetauti.

1930 m. kovo 20 d. gautas Telšių vyskupo Justino Staugaičio raštas – leidimas įsikurti vienuolijai ir daryti įžadus, po metų Romos šventoji vienuolijų kongregacija įsteigimą kanoniškai patvirtino. 1930 m. balandžio 11 d. Ona Galdikaitė (sesuo Augustina) ir Ona Grigaitytė (sesuo Leandra) davė amžinuosius įžadus, o septynios postulantės pradėjo noviciatą. Ši diena yra laikoma vienuolijos gimimo diena. Vienuolyno viršininke paskirta sesuo Augustina (Ona Galdikaitė), naujokių mokytoja – Ona Grigaitytė. Abi seserys baigusios Miunsterio universitetą, po studijų penkerius metus gyveno ir mokėsi netoli Kiolno esančiame Nonnenverto pranciškonių vienuolyne.

1932 m. baigtas statyti didelis medinis dviaukštis vienuolyno pastatas su pagalbinėmis patalpomis: veikė bažnytinių drabužių siuvykla, vaikų darželis, katechetikos mokykla, perimta globoti netoli Palangos buvusi Valteriškės senelių prieglauda (1932–1937). Seserys priglaudė dvi senutes ir kelias našlaites.  1937 m. 6 pranciškonės darbavosi šv. Antano rūmuose veikusiuose senelių namuose.

1933 m. seserys įsigijo dar vienus namus Kaune, kuriuos 1935 m. pašventino arkivysk. P. Karevičius. Čia gyveno 12 seserų, įkūrė vaikų darželį, dirbantį pagal M. Montessori auklėjimo sistemą, studenčių bendrabutį.

1946 m. tarybų valdžia iš seserų atėmė visą nuosavybę. Uždarius vienuolyną, jo patalpose buvo įkurti senelių ir neįgaliųjų namai. Seserys apsigyveno Kauno namuose.

Sovietmečiu vienuolės slapčia katechizuodavo vaikus ir suaugusiuosius, rengdavo ligonius sakramentams, daugindavo religinę literatūrą, dirbdavo bažnyčiose.

1949 m. Ona Galdikaitė buvo suimta, kalinta Kaune, Kretingoje, Vilniuje. 1950 m. nuteista 10 metų lagerio. 1955 m. amnestuota. Grįžusi rūpinosi seserų gyvenimu, į lietuvių kalbą vertė ir leido teologų veikalus, 1977–1990 m. dalyvavo leidžiant pogrindžio žurnalą „Rūpintojėlis“. Slapyvardžiu „Vynmedžio šakelė“ parašė eilėraščių ir giesmių. Mirė 1990 m. Kaune.

Šiuo metu Lietuvoje Dieviškosios Jėzaus Širdies pranciškonių seserų vienuolynas yra Kaune. Seserys apaštalauja ir Jonavoje. Seserų charizma šiandien: Šv. Pranciškaus pavyzdžiu seserys atsiduoda įsikūnijusio ir kentėjusio dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Dieviškosios Širdies meilei, ja gyvena ir ją skleidžia kitiems. Maldos gyvenimą jungia su apaštaliniu tarnavimu auklėjimo, socialinėje ir pastoracinėje srityse. Misija labai įvairialypė – imasi tos veiklos, kuri reikalinga to meto Bažnyčiai (tai buvo svarbu ir šv. Pranciškui). Apaštalavimas apima evangelizaciją ir katechezę, ugdymą pagal Marijos Montessori idėjas, tarnystę vaikų dienos centruose: Kaune, Jonavoje; seserys apaštalauja Alytaus nuteistųjų įkalinimo įstaigoje, slaugo ligonius Kauno universitetinėse klinikose, dirba mokyklose.

Jolanta Klietkutė, 2013

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. BENIUŠIENĖ, Irena. Padvariuose buvo moterų vienuolynas. Pajūrio naujienos, 2007, vasario 9, p. 4.
  2. Birželio 11 d. Dieviškosios Jėzaus Širdies seserų pranciškonių vienuolijos įkūrimo 80-metis. Iš Bernardinai.lt [interaktyvus], 2010, birželio 4 [žiūrėta 2012 m. vasario 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-06-04-birzelio-11-d-dieviskosios-jezaus-sirdies-seseru-pranciskoniu-vienuolijos-ikurimo-80-metis/45856>.
  3. DOBKEVIČIUS, Kazimieras. Šventė Dieviškosios Jėzaus Širdies seserų pranciškonių vienuolyne. Iš XXI amžius [interaktyvus]. [Kaunas]: XXI amžius, 2004 [žiūrėta 2012 m. vasaris 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/11/26/kbend_03.html>.
  4. GALDIKIENĖ, Judita; VYNIAUTIENĖ, Nijolė; MUKIENĖ, Danutė. Jie garsina Mosėdį ir jo apylinkes. Žemaičių žemė, 2005, Nr. 2, p. 51.
  5. KANARSKAS, Julius. Galdikaitė Ona. Iš Kretingos personalijų žinynas [interaktyvus]. Kretinga: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2006 [žiūrėta 2012 m. vasario 29 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretvb.lt/lt/pages/view/?id=248>.
  6. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 200-201. ISBN 978-609-404-057-3.
  7. MISIUS, Kazys; ir  ŠINKŪNAS, Romualdas. Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius, 1993, p. 43.
  8. Moterų pašvęstojo gyvenimo institutai Kauno arkivyskupijoje. Iš Kauno arkivyskupija [interaktyvus]. [Kaunas] Kauno arkivyskupijos kurija, 2010 [žiūrėta 2013 m. spalio 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kaunoarkivyskupija.lt/vienuoles/#mv_02>.
  9. Mūsų vienuolijos įkūrimas. Iš Dieviškosios Jėzaus Širdies seserys pranciškonės [interaktyvus] [Kaunas]: 2009 [žiūrėta 2012 m. vasario 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pranciskones.lt/>.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai