Temos

Atnaujinta 2023-08-30

Mitologinis paveldas

Kretingos r. mitologiniam paveldui priskiriami tautosakoje minimi senovės kulto ir kitos žmonių veiklos objektai. Kultūros vertybių sąrašuose įregistruota 26 tokie objektai.

Didžiausią grupę – 16 objektų – sudaro mitologiniai akmenys, pasižymintys dydžiu (Benaičių Kūlių Bobelė), neįprasta forma (balną primenantis Raguviškių Balniaus kūlis), pėdos pavidalo įdubimais (Kartenos Laumės kūlis su Karvės, Velnio pėda, Salantų akmuo su Laumės pėda), dubens pavidalo įgilinimais (Skaudalių akmuo su dubeniu). Dažnai jie vadinami Laumės kūliu (ImbarėsLaiviųPryšmančių), Velnio akmeniu (AuksūdžioGenčų IGenčų II), rečiau – Aukuru (AlkosS. Įpilties), Čerauninko kūliu (Prystovų). Kiti vardus gavo pagal buvimo vietą: Naujosios Įpilties Daubos kūlis guli dauboje, Vaineikių Šlaveitos kūlis stūkso prie Šlaveitos upelio.

Neretai šventieji akmenys priklauso priešistorinių paminklų kompleksams: jie yra piliakalnių, senovės gyvenviečių, laidojimo paminklų teritorijoje ar artimiausioje aplinkoje, taip pat šventkalniuose – akmenys su dubenimis, įdubomis, lygia plokštuma, „pėdomis“.

Iš žemės trykštantys šaltiniai, kuriems žmonės priskyrė gydomąją galią, o vandenį vartojo įvairioms ligoms gydyti, priskiriami antrajai grupei. Erškėtyno bei Senosios Įpilties šaltiniai išteka iš po akmenų, su kuriais sudaro mitologinių vietų kompleksus, o Alkos ir Būdviečių, Šv. Antano – trykšta iš žemės. Šaltiniai – labai dažni senųjų šventviečių kompleksų elementai, daugelio jų šventumą reikia kildinti iš priešistorinių senųjų gyvenviečių ir kapinynų naudojimo laikų.

Mitologinių kalnų įregistruota šeši, jie sudaro trečiąją grupę. Vieni jų vadinami Alkos kalnu (Alkos, Joskaudų, Naujosios Įpilties, Rūdaičių), kiti – Balkos kalnu (Benaičių), Čerčesnagiu (Gaudučių) ir yra siejami su pagonių kulto vietomis. Mitologiniai kalnai (šventkalniai) dažnai siejasi su archeologinių paminklų kompleksais, atskiraispiliakalniais, kapinynais arba yra praeityje tankiai apgyvendintose teritorijose.

Lina Buikienė, 2010

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. Kretingos rajono kultūros paveldas. Klaipėda: Libra Memelensis, 2005, p. 4–5. ISBN 9955-544-45-7.
  2. VAITKEVIČIUS, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. Vilnius: Diemedis, 1998, p. 33–46, 66–67, 101. ISBN 9986-23-037-3
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai