Temos

Atnaujinta 2018-12-12

Kretingos m. senosios žydų kapinės

Kretingos mieste žydų bendruomenė įsikūrė XVIII a. 6-ajame deš. 1771 m. parengtame Kretingos grafystės inventoriuje minimas Naujamiestis Akmenos upės saloje, prie užtvankos, apie XVIII a. vidurį įkurtas žydų, kuriems tebebuvo draudžiama gyventi pačiame mieste.

Praturtėjusi ir vis daugiau įtakos įgaunanti bendruomenė XIX a. pamažu įsikūrė miesto centre ir pagrindinėse gatvėse. XIX a. viduryje žydai turėjo 2 kapines: vienos veikė Akmenos pakrantėje, į pietus nuo miestelio, kitos – šalia evangelikų liuteronų kapinių.

Kretingos m. senosios žydų kapinės įrengtos XVIII a. pab., jos veikė iki 1941 m. birželio 22 d. Čia buvo laidojami Kretingos, Kartenos ir Jokūbavo miestelių žydai. Teritorijos plotas 13 000 kv. m.

1941 m. liepos–rugsėjo mėn. pietinėje kapinių dalyje Kretingos valstybės saugumo policininkai ir pagalbiniai policininkai nužudė apie 220 Kretingos žydų bendruomenės moterų su vaikais, 125 Mosėdžio žydų bendruomenės narius, užkasinėjo Kretingos areštinėje nužudytus žydus ir komunistų valdžios kolaborantus.
Masinių žudynių aukų kapus žymi akmens blokelių mūro obeliskas (meistrai Jonas ir Juozas Akinskai, 1954 m.) ir paminklinis akmuo Mosėdžio žydams atminti (1995 m.).

1941 m. liepos–rugsėjo mėn. pietinėje kapinių dalyje valstybės saugumo policininkai ir pagalbiniai policininkai nužudė apie 220 Kretingos žydų bendruomenės moterų su vaikais, 125 Mosėdžio žydų bendruomenės narius, užkasinėjo Kretingos areštinėje nužudytus žydus ir komunistų valdžios kolaborantus. Masinių žudynių aukų kapus žymi akmens blokelių mūro obeliskas (meistrai Jonas ir Juozas Akinskai, 1954 m.) ir paminklinis akmuo Mosėdžio žydams atminti (1995 m.).
Kretingos miesto senosios žydų kapinės 1998 m. įtrauktos į kultūros vertybių registrą, 2005 m. Kretingos m. senosios žydų kapinės paskelbtos Valstybės saugoma kultūros vertybe. Unikalus objekto kodas 24485.

Jolanta Klietkutė, 2013

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. KANARSKAS, Julius. Žydų bendruomenė. Iš Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 99-102. ISBN 978-609-404-057-3.
  2. Kretingos m. žydų senosios kapinės. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b.d.] [žiūrėta 2013 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=24485>.
  3. Kretingos rajono žydų masinių žudynių vietos ir senosios kapinės. Iš Kretingos rajono savivaldybė [interaktyvus] [Kretinga] Kretingos rajono savivaldybės administracija, 2007 [žiūrėta 2013 m. gegužės 7 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretinga.lt/?q=node/5066>.
  4. SIMAITYTĖ, Dovilė. Savo šaknų žydai ieško ir senosiose žydų kapinėse. Pajūrio naujienos. 2005, liepos 5, p. 1, 3.
  5. STONKUVIENĖ, Laima. Genocido aukoms atminti – dėlionė iš akmenukų. Švyturys, 2011, rugsėjo 24, p. 10.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai