Dvarvietė

Gintarų dvarvietė

Gintarų piliakalnis-dvarvietė, vadinama Vyšnių kalnu, yra Kretingos r. sav. teritorijoje, Kartenos sen., Gintarų k., Minijos ir bevardžio upelio santakoje. Juos, kaip archeologijos paminklą, 1967 m. aptiko, o 1977 m. ir 1987 m. tyrinėjo I. Jablonskis. Jis ištyrė 75 m²plotą ir nustatė, kad pylimas supiltas I tūkstm. pr Kr. pab. – I tūkstm. po Kr. pr., nuo aikštelės pusės buvęs sutvirtintas akmenų sienele ir išgrįstas akmenimis. XVI a. pylimas nuardytas statant dvaro rūmus, mažesni akmenys panaudoti kiemui išgrįsti, o kiti suversti atokiau į krūvą. Ant Vyšnių kalno stovėjusį dvarą sudarė keletas medinių pastatų. Rūmai stovėjo aukščiausioje kalvos dalyje. Atokiau nuo rūmų, kalvos pakraščiuose, stovėjo dar keli gyvenamieji ir ūkiniai-pagalbiniai pastatai. Dvarvietės kultūrinio sluoksnio storis siekia iki 95 cm. Jo viršutiniame horizonte aptikta XVI–XVII a. giliųjų ornamentuotų plokščiųjų koklių, keramikos šukių, oksiduoto stiklo skelčių, plytgalių ir pan. Į pietus, vakarus ir pietvakarius nuo Vyšnių kalno taip pat aptinkama XVI–XVII a. būdingų keramikos šukių, koklių, liudijančių, kad dvarvietės papėdėje irgi buvo gyvenama. Į pietus – pietryčius nuo kalvos upelio slėnyje aptikti 3 užtvankų pylimai, kuriems supilti naudota žemė, akmenys (3-iasis pylimas sunaikintas 1986–1989 m. eksploatuojant karjerą). Pylimai sudarė sudėtingą irigacinę kaskadinę sistemą, kurios gale, už trečiojo pylimo, prie Minijos senvagės, stovėjo medinis vandens malūnas, maldavęs dvarui miltus.

Be to, manoma, kad Vyšnių kalno šiaurės vakarų papėdėje, Minijos slėnio terasos akmenuotoje kalvelėje, senais laikais stovėjusi kalvinų bažnyčia (žmonės toje vietoje radę keletą senovinių varinių žvakidžių), arba galbūt čia buvusi XVI a. antrojoje pusėje Kartenoje pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, kuri 1611 m. dar stovėjusi, o vėliau sunykusi.

Sprendžiant iš radinių, ant Vyšnių kalnu vadinamos kalvos I tūkstm. pirmojoje pusėje stovėjo ankstyvoji pilis, vėliau atsiradęs dvaras, šalia jo buvęs kaimas ir bažnyčia apie XVII a. vid. buvo sunaikinti gaisro, greičiausiai 1655–1656 m. švedų puolimo metu. Naujoji Kartenos dvaro sodyba buvo pastatyta netoli Minijos ir Alanto upių santakos. Šalia jos, Minijos vingio slėnyje, netrukus susiformavo ir Kartenos miestelis.

Lina Buikienė, 2010

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. Archeologiniai Igno Jablonskio tyrinėjimai. Parengė Julius Kanarskas. Kretinga: Kretingos muziejus, 2001, p. 17.
2. Gintarų piliakalnis-dvarvietė, vad. Vyšnių kalnu. I tūkst. I pusė; XVI a. II pusė – XVII a. I pusė [nuotrauka]. Iš Kretingos rajono kultūros paveldas. Klaipėda: Libra Memelensis, 2005, p. 10. ISBN 9955-544-45-7.
3. KANARSKAS, Julius. Kartenos apylinkių proistorė. Iš Lietuvos lokaliniai tyrimai: archeologija: 2002–2005 metų mokslo darbai. Vilnius: Versmė, 2006, t. 1 (2), p. 217–218. ISSN 1822-48-57.
4. Kretingos rajono piliakalniai ir alkakalniai. Kretinga: Kretingos muziejaus Turizmo informacijos skyrius, 2005, p. 4.