Pirmasis lietuviškas knygynas Kretingoje

Visuomenės švietėja, spaudos platintoja, pirmojo lietuviško knygyno įkūrėja – Magdalena Marija Nagevičienė-Eitavičiūtė gimė 1847 m. Kretingoje Jono ir Barboros Eitavičių šeimoje. M. M. Eitavičiūtė-Nagevičienė buvo pranciškonė pasaulietė, priklausė Trečiajam pranciškonų ordinui (OFS). 1876 m. ištekėjo už bajoro, Kretingos muitinės tarnautojo Vladislovo Kiprijono Nagevičiaus. 1881 m. Kretingoje gimė jos sūnus Vladas Nagius-Nagevičius, gydytojas, generolas, visuomenės ir valstybės veikėjas, archeologas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas.

XX a. pradžioje, panaikinus spaudos draudimą, Kretingoje savo namuose Valsčiaus gatvėje (dabar V. Nagevičiaus gatvė Nr. 5) atidarė vieną iš pirmųjų provincijoje ir pirmąjį Kretingoje lietuviškos spaudos knygyną. Nagevičienės „knygų krautuvė” Kretingoje veikė nuo 1906 m. pradžios. Ši data patikimesnė nei kartais kai kur nurodomi 1905-ieji metai. Tai buvo apskritai vienas pirmųjų lietuviškų knygynų provincijoje. Pirmasis tą žinią paskelbė kitas Kretingos šviesuolis, tuo laiku ten mokytojavęs, vėliau pagarsėjęs pedagogas ir kultūros darbuotojas Jonas Juozas Palukaitis. Jis domėjosi šio knygyno veikla, džiaugėsi ja ir labai vertino.

M. M. Nagevičienės knygyno reikalais rūpinosi P. Višinskis. 1906 m. vasario 12 d. laiške Rytų Prūsijos lietuvių veikėjai M. Zauniūtei jis rašo, kad pas ją ketinanti apsilankyti p. Nagevičienė, įkūrusi Kretingoje „knygų krautuvę”, ir norinti „prisidėti prie praplatinimo šviesos”. Šiame darbe jai talkina sūnus studentas. „Meldžiu – rašo P. Višinskis, – ja pasitikėti ir duoti patarimus”.

Miesto centre įsikūręs M. M. Nagevičienės knygynas greitai tapo kretingiškių mėgstamu kultūros židiniu. Kaupti ir platinti lietuvišką spaudą jai padėjo atostogauti grįždavęs sūnus V. Nagius-Nagevičius.

Tik per 1906 m. pirmuosius mėnesius knygynas pardavė daugiau kaip dvidešimt P. Višinskio parengto elementoriaus egzempliorių, o metų pabaigoje to paties elementoriaus išpirkta „su viršum 4 šimtai” . Knygyne galima buvo užsiprenumeruoti „Vilniaus žinias“, „Lietuvos ūkininką“ bei nusipirkti atskirų tų laikraščių numerių. M. M. Nagevičienės knygynas puikiai atliko miesto ir kaimo gyventojų švietimo funkciją. Pati M. M. Nagevičienė domėjosi Kretingos miesto ir rajono gyventojų dvasiniais poreikiais.

M. M. Nagevičienės knygynas patyrė ir sunkumų. Kad knygynas, „Lietuvos ūkininko“ korespondento žodžiais, buvo vienintelė „šviesi vieta“ Kretingoje, toli gražu ne visiems patiko, dėl jame platintos demokratiškos dvasios literatūros. Apie knygyną skleisti prasimanymai, norėta jį sužlugdyti, perpirkti ir pan. Tačiau jokiems spaudimams knygyno savininkė nepasidavė ir toliau tęsė švietėjos darbą. Iki kada veikė M. M. Nagevičienės knygynas, informacijos nėra. M. M. Eitavičiūtė-Nagevičienė mirė 1927 m. Kretingoje. Palaidota senosiose Kretingos kapinėse.

Nijolė Raudytė, 2010

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. Lietuvos žinios, 1913, Nr. 19.
2. RAGUOTIENĖ, Genovaitė. Šviesi vieta Kretingoje. Švyturys, 1991, gegužės 4, p. 3.
3. Vilniaus žinios, 1901, Nr. 67.
4. VIŠINSKIS, Povilas. Raštai. Vilnius, 1964, p. 589.

Šaltinis: RAUDYTĖ, Nijolė. Kretingos knyginė kultūra 1861–2010 m.: Pirmasis lietuviškas knygynas kretingoje. Iš Spaudos ir knygos kelias Kretingoje. Straipsnių autorės Laima Jonauskaitė, Lina Buikienė, Nijolė Raudytė. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla; [Kretinga]: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2010, p. 10–12. ISBN 978-9955-18-538-3.