Temos

Atnaujinta 2020-01-11

Kretingos dvaro parko fontanai

1875–1880 m. Kretingos dvaro savininko grafo Juozapo Tiškevičiaus rūpesčiu dvaro parke buvo įrengti 5 fontanai. Parkas buvo prancūziškojo stiliaus, geometrinio plano, arkos pavidalo liepų alėjomis padalytas į keturis stačiakampius, kurių viduryje įrengta po skulptūromis puoštą fontaną. Centrinis fontanas buvo gėlynų viduryje, nuo jo takai vedė prie kitų keturių fontanų, buvusių pakraščiuose. Dar vienas fontanas buvo priešais rūmus, šeštasis – Žiemos sode.

Yra išlikę dvaro matininko Šostako daryti vandens tiekimo į fontanus brėžiniai ir kiti inžineriniai apskaičiavimai. Manoma, kad jis gali būti ir fontanų autorius.

1925 m., vykdant Žemės reformą, dalis dvaro žemių buvo išdalyta besikuriantiems ūkininkams, kitos žemės paimtos valstybės nuosavybėn. Sumažėjusios Aleksandro Tiškevičiaus pajamos apsunkino dvaro sodybos, ypač parko, priežiūrą. Fontanai buvo apleisti. Dalį parko žibintų, keletą tujų ir kiparisų bei pagrindinio fontano gnomo skulptūrėlę grafas padovanojo Karo muziejui Kaune. Pastaroji skulptūra, vaizduojanti mažą žmogutį, laikantį uolą, iš po kurios trykšta vanduo, tapo Kauno simboliu, ji rodoma TV laidos „Septynios Kauno dienos“ pradžioje.

1992 m. Kretingos dvaro rūmuose įsikūrė muziejus, kuris nuo 2004 m. vykdo fontanų atkūrimo projektą. 2004–2006 m. muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas Julius Kanarskas ir Archeologijos skyriaus vedėjas Donatas Butkus archeologinių tyrimų metu ištyrė I ir II fontanų vietas, esančias p. v. parko dalyje.

I fontano vieta yra žemiausioje dvaro parko teritorijos dalyje, parterio š. v. pakraštyje, priešais rūmus. Tyrimų metų I fontano vietoje ištirtas 87 kv. m. plotas. Jame aptikti XIX a. pab. – XX a. pr. fontano baseino pamatai su dugno liekanomis ir mūrinė vandentiekio sklendės (vandeniui užsukti) šachta. Pamatai akmenų mūro, apskritimo formos, 5 m vidinio ir 7,2 m išorinio skersmens. Pradžioje fontano dugnas buvo išklotas akmenimis, surištais kalkių skiediniu. Vėliau, matyt, rekonstruojant ar leidžiant vandenį, dugnas išbetonuotas. Sienelė – degtų tinkuotų plytų mūro, 32 cm storio.

Sklendės šachta – 1,29 x 1,53 m dydžio, degtų plytų sienomis ir dugnu, įrengta fontano r. pakraštyje. Buvo ir latakas, vedantis nuo žiemos sodo baseino iki šio fontano.

Fontaną juosė į v. pusę žemėjantis takas. Virš fontano ir tako XX a. buvo supiltas 50–106 cm storio žemių ir griuvėsių sluoksnis, pakeitęs reljefą.

Priešais rūmus I fontano vietoje ir aplinkui esančiame parke išliko istorinę ir archeologinę vertę turintis XVI a. pab. – XIX a. pirmosios p. Kretingos dvarvietės kultūrinis sluoksnis. Aptiktas ir betoninis „kankorėžis“, anksčiau puošęs dvaro pastatą.

Viduryje fontano stovėjo alegorinė antikinės moters skulptūra, laikanti trykštančią skėčio pavidalo vandens srovę, iš šonų skulptūrą supo keturi mažesni fontanai.

Manoma, kad šį fontaną apie 1910–1912 m., rekonstruodamas gaisro metu nukentėjusius rūmus, nugriovė grafas Aleksandras Tiškevičius ir čia įrengė gėlyną.

2007–2009 m. dvaro I fontanas buvo atstatytas. 2016 m. atkurta ir atidengta bronzinė skulptūra, puošusi fontaną.

II fontano vieta yra apie 115 m į p. r. nuo I fontano ir tiek pat į p. nuo dvaro rūmų pagrindinio korpuso p. r. kampo, parko š. r.

Archeologinių kasinėjimų metu II fontano vietoje atidengtas 156 kv. m. dydžio plotas, kuriame aptikta fontano liekanų. Fontanas buvęs pailgas š. r.–p. v. kryptimi, pusapskričiais galais ir žvaigždiniais kampais, ovalo plano, 16 x 10,7 m ploto, įgilintas į molio gruntą. Dugnas išpiltas žvyru, grįstas smulkiais skaldytais akmenimis. Sienelės tinkuotų plytų mūro, 70 cm aukščio, virš žemės paviršiaus iškilusios 12 cm. Fontaną juosė takas, po kuriuo š. r. dalyje išmūryta 1,7 x 1,58 m dydžio vandentiekio vamzdyno sklendės šachta. Kitų fontano įrangos detalių (vandens purkštuvų, skulptūros ar jos postamento) neaptikta.

 

II fontanas nuo XX a. antrojo deš. buvo apleistas, XX a. vid. nugriautas, baseinas užverstas sienelių griuvenomis, akmenimis ir atvežtinėmis žemėmis. Š. v. dalyje pastatytas šiltnamis (nugriautas XX a. 8-ajame deš.), sklendės šachtos vietoje įrengta buitinių atliekų duobė. Archeologinę vertę turinčio kultūrinio sluoksnio ar pavienių radinių II fontano vietoje nerasta.

Trečiasis dvaro fontanas buvo toliau nuo antrojo, pietų kryptimi kirtus alėją. Nuo XX a. antrojo deš. jis buvo apleistas, XX a. vid. – užasfaltuotas ir paverstas sporto aikštele.

Jolanta Klietkutė, 2014

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. Dvaro parkas. Iš Kretingos muziejus [interaktyvus]. Kretinga: Kretingos muziejus, 2013 [žiūrėta 2014 m. vasario 3 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretingosmuziejus.lt/apie-mus/dvaro-parkas>.
  2. KANAPKIENĖ, Vida; DAUNECKIENĖ, Janina. Senasis Kretingos dvaro parkas – gyvoji istorija. Klaipėda: Druka, 2008, p. 10, 16.
  3. KANARSKAS, Julius. Kretingos dvaro sodybos fontanai. Iš Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje[interaktyvus], [b. v.]: Lietuvos archeologijos draugija, 2006 [žiūrėta 2014 m. vasario 3 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.atl.lt/2006/198-202.pdf>.
  4. KANARSKAS, Julius; ZINKEVIČIUS, Bronius. Kretingos dvaro parkas. Iš Kretingos muziejus. Vilnius: Druka, 1996, p. 28.
  5. KAREČKAITĖ, Aldona. Atkūrus fontaną sugrįš senojo dvaro dvasia. Pajūrio naujienos, 2006, rugsėjo 15, p. 1, 2.
  6. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Dvaro tvenkiniai – miesto istorijos dalis. Pajūrio naujienos, 2012, birželio 22, priedas „Mūsų žmonės“, p. 11.
  7. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Muziejus atkurs antikinės moters skulptūrą. Pajūrio naujienos, 2012, kovo 20, p. 1, 3.
  8. VITKAUSKIENĖ, Vitalija. Fontanas ištrykš per Dvaro šventę. Pajūrio naujienos, 2009, gegužės 29, p. 6.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai