Biblioteka nuo centralizacijos iki Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo (1977–1990 m.)

Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos istorija

Biblioteka nuo centralizacijos iki Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo (1977–1990 m.)

1973 m. LTSR Kultūros ministerijos kolegijos nutarimu, buvo patvirtintas bibliotekų tinklo centralizacijos respublikoje perspektyvinis planas 1973–1979 metams. Bibliotekų sistemos pertvarkymą lėmė tai, kad gyventojų aprūpinimo knyga sistema nebegalėjo patenkinti išaugusių skaitytojų poreikių, atsiliko nuo visuomenėje įvykusių socialinių-ekonominių, mokslinių-techninių ir kultūrinių pakitimų. Centralizuojant masinių bibliotekų sistemą, buvo siekiama įdiegti racionalią darbo organizaciją ir techniką: panaikinti nereikalingą ir nuostolingą darbo paralelizmą, sustiprinti bibliografinę-informacinę tarnybą, padaryti knygų komplektavimą planingu, racionaliau panaudoti lėšas.

Kretingos rajono masinių bibliotekų centralizacija vyko 1977 m. pagal patvirtintą planą. Jau 1976 m. rajono masinėse bibliotekose prasidėjo parengiamieji darbai. Buvo šiek tiek pagerinta materialinė kaimo bibliotekų bazė. Bibliotekose buvo peržiūrimi ir tvarkomi knygų fondai. Rajoninėje bibliotekoje buvo peržiūrėtas rajonų bibliotekų tinklas, numatytos uždaryti bibliotekos, sutikrinami mikrorajonai ir juose gyvenančių gyventojų skaičius, parengtos rajono ekonominio ir kultūrinio profilio kartotekos. Prasidėjus bibliotekų centralizacijai buvo uždarytos 5 neperspektyvios kaimo bibliotekos: Nausėdų, Prišmančių, Stropelių, Valėnų ir Vaineikių. Šių mikrorajonų skaitytojai buvo priskirti kitoms bibliotekoms. Buvo numatyta juos aptarnauti per įkurtas kilnojamąsias bibliotekėles ir knygnešystės dienomis, pristatant knygas skaitytojams į namus. Kretingos rajono bibliotekų tinklas 1987 m. peržiūrimas dar kartą ir uždaromos dar 5 bibliotekos: Leliūnų, Mončių, Padvarių, Gaudučių ir Nasrėnų. Pagrindinė uždarymo priežastis – gyventojų ir atitinkamai skaitytojų skaičiaus mažėjimas bei bloga bibliotekų materialinė bazė.

Prieš Kretingos rajono bibliotekų centralizaciją rajone veikė 40 bibliotekų: Kretingos rajoninė masinė ir Vaikų masinė bibliotekos, Salantų miesto biblioteka ir 37 kaimo bibliotekos. Po centralizacijos Salantų miesto ir kaimo bibliotekos tapo Centrinės bibliotekos filialais, o rajoninė Vaikų biblioteka – Centrinės bibliotekos Vaikų literatūros skyriumi. 1977 m. pabaigoje buvo performuotas visas Kretingos rajono bibliotekų tinklas, įkurta Kretingos rajono centrinė biblioteka su 33 filialais. Rajono centrinė biblioteka nuostatuose apibūdinama kaip „valstybinė universali biblioteka; ji įsigyja, saugo ir propaguoja literatūrą, atitinkančią rajono gamybinį-ekonominį profilį bei nacionalinę gyventojų sudėtį; aptarnauja rajono liaudies ūkio ir kultūros specialistus, darbininkus, tarnautojus, kolūkiečius; atlieka bibliografinio-informacinio, kraštotyrinio, tarpbibliotekinio abonemento, metodinio centro funkcijas, koordinuoja rajono įvairių žinybų ir organizacijų bibliotekų veiklą“. Susikūrusios Centrinės bibliotekos sistemos veikla buvo reglamentuota 1975 m. TSRS Kultūros ministerijos patvirtintu nutarimu „Apie valstybinių masinių bibliotekų centralizaciją“, pagal kurį visos rajoninės bibliotekos, sujungtos į vieną tinklą, turėjo tapti viena universalia biblioteka su vieningu spaudinių fondu, vieningais etatais ir sąmata, vieningu administraciniu ūkiniu vadovavimu. Centrinė biblioteka tapo savarankiška juridine įstaiga, atsakinga už viso rajono bibliotekų darbuotojų priėmimą ir atleidimą. Bibliotekos finansinis ir ūkinis administravimas ir toliau liko Kretingos DŽDT vykdomojo komiteto Kultūros skyriaus kompetencijoje. Kaimo bibliotekos – filialai nei juridinio, nei finansinio savarankiškumo nebeturėjo. Kretingos Centrinės bibliotekos filialų lėšos buvo centralizuotos tik iš dalies, nes dalį lėšų, skirtų kaimo bibliotekų materialiniam aprūpinimui, tvarkė apylinkių tarybos. Nuo 1988 m. visas lėšas pradeda administruoti Kultūros skyrius. 1989 m. pabaigoje, reformavus Kretingos rajono savivaldybės Kultūros skyrių, Kretingos Centrinės bibliotekos finansų administravimas perduodamas Centrinei bibliotekai. Tuo metu įvedamas vyr. buhalterio etatas. Apylinkių savivaldybės vėl tapo atsakingos už kaimo bibliotekų materialinį aprūpinimą.

Po centralizacijos, Kretingos Centrinės bibliotekos sistemai (toliau – CBS) buvo pritaikyta IV kategorija, pagal kurią buvo nustatytas etatų skaičius bei atlyginimų dydis. Didėjant bibliotekos teikiamų paslaugų apimčiai ir kokybei, darbuotojų skaičiui, vėliau bibliotekai suteikiama III kategorija. Atsižvelgiant į pasikeitusį darbo pobūdį ir bibliotekos veiklą, darbuotojų skaičius nuo 6 išaugo iki 22. Rajoninės bibliotekos pradėtos traktuoti, kaip centrinės universalios mokslinės bibliotekos, kuriose ypač didelę reikšmę įgijo bibliotekininkų specializacija. Respublikoje diskutuojant apie Centrinių bibliotekų veiklą, buvo pažymėta, kad „tik labai aukštos kvalifikacijos bibliotekininkai galės atlikti pagrindinę bibliotekų funkciją – teikti mokslinę informaciją, propaguoti mokslo idėjas ir literatūrą, vadovauti gyventojų skaitymui.“ Siekiant užtikrinti rajono Centrinės bibliotekos vadovaujantį vaidmenį ir sustiprinti pagrindines bibliotekinio darbo kryptis, buvo sukurta bibliotekos struktūra, susidedanti iš Spaudinių komplektavimo ir tvarkymo, Bibliografijos-informacijos, Skaitytojų aptarnavimo, Vaikų literatūros ir Metodinio skyrių bei Knygų fondo saugojimo ir mainų rezervinio sektoriaus. Be to, buvo įkurtas Ūkio dalies skyrius, kuris rūpinosi bibliotekos inventoriumi ir patalpų priežiūra.

Po bibliotekų centralizacijos rajone Centrinei bibliotekai vadovauti buvo paskirtas direktorius, įvestas jo pavaduotojo etatas. 1977–1981 m. Kretingos rajono Centrinės bibliotekos direktoriumi dirbo Kęstutis Rudys (dabar Palangos viešosios bibliotekos direktorius). Nuo 1981 m. iki 1988 m. centrinei bibliotekai vadovavo Birutė Pupinienė, kurią pakeitė Aldona Kerpytė, direktorės pareigose dirbusi iki 2009 m.

1977 m. iš visų bibliotekoje dirbusių bibliotekininkų buvo tik 1 specialistas su aukštuoju išsilavinimu (bibliotekos direktorius) ir 8 specialistai su aukštesniuoju, likusieji – kitų specialybių atstovai. Po centralizacijos buvo siekiama, kad bibliotekininko darbą dirbtų tik bibliotekininkystės mokslus baigę specialistai, nes laikmetis kėlė vis aukštesnius reikalavimus bibliotekininko profesijai bei bibliotekos veiklos kokybei. Nuo 1987 m. Centrinėje bibliotekoje dirbo tik bibliotekininkystės specialistai, iš kurių 1990 m. 6 turėjo bibliotekinį aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

Kretingos rajono centrinės bibliotekos patalpos Vilniaus gatvėje Nr. 3, plečiantis bibliotekos funkcijoms, nebepatenkino išaugusių poreikių, todėl 1977 m. administracija ir Metodikos skyrius perkeliami į Vilniaus gatvės namą Nr. 2 (dabar Pranciškonų vienuolynas). Centrinei bibliotekai skiriamų patalpų plotas kasmet augo: 1967 m. buvo 295 kv. m, 1977 m. – 354 kv. m, 1979 m. Kraštotyros muziejuje (dabar Pranciškonų vienuolyne) gavus patalpas saugyklai ir mainų fondui, išaugo iki 442 kv. m. 1985 m. plotas vėl padidėja dėka laikinų Skaitytojų aptarnavimo skyriaus patalpų, kurios buvo suteiktos dėl avarinės abonemento būklės ir planuojamo kapitalinio bibliotekos pastato remonto. Tuo metu Skaitytojų aptarnavimo skyrius išsikelia į Vytauto gatvę Nr. 49, kuris buvo gana toli nuo kitų bibliotekos skyrių ir miesto centro. Skaitytojų aptarnavimo poskyriai: abonementas, skaitykla ir muzikinis sektorius buvo patalpinti vienoje 84 kv. m salėje, kurioje nebuvo sąlygų normaliai naudotis nei skaitykla, nei muzikinio sektoriaus paslaugomis.

Siekiant biblioteką įtvirtinti kaip vietą, kurioje žmonės noriai leistų laisvalaikį ir tenkintų švietimo bei kultūrinius poreikius, labai buvo svarbu sukurti jaukią aplinką ir sutvarkyti avarines patalpas. Jau 1982–1983 m. buvo numatytas einamasis Centrinės bibliotekos pastato remontas. Jo metu buvo sutvarkytas tik Skaitytojų aptarnavimo skyriaus apšvietimas. Nuo 1986 m. pradžios buvo planuojamas bibliotekos kapitalinis remontas, kuriam projektas buvo paruoštas jau 1979 m. Per tą laiką jis moraliai paseno ir nebeatitiko bibliotekų veiklai keliamų reikalavimų. Projekte bibliotekos dydis turėjo apsiriboti senų pastato pamatų plotu. Būtų prisidėjęs tik antras aukštas ir požeminė patalpa. Saugykla ir mainų fondas turėjo būti požeminėje patalpoje be langų. Tokios patalpos kasdieniniam darbui aptarnaujant skaitytojus nebuvo tinkamos. Be to, nebuvo numatytos patalpos renginiams bei parodoms, be kurių bibliotekos veikla neįsivaizduojama. Išnagrinėjus visus minėtus trūkumus, Kretingos Centrinėje bibliotekoje įvykusio susirinkimo metu buvo nuspręsta atsisakyti šio bibliotekos pastato kapitalinio remonto projekto ir siekti naujos bibliotekos statybos.

1989 m. lapkričio 19 d. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia ir vienuolynas buvo grąžinti broliams pranciškonams. Bibliotekos skyriai iš vienuolyno ir avarinio Centrinės bibliotekos pastato buvo iškelti į laikinas patalpas L. Giros gatvėje Nr. 10 (dabar J. Chodkevičiaus gatvė). Ten kurį laiką veikė Metodinis, Vaikų literatūros, Spaudinių komplektavimo ir tvarkymo skyriai bei saugykla ir mainų rezervinis fondas. 1990 m. Skaitytojų aptarnavimo ir Bibliografijos-informacijos skyriai perkeliami į buvusį Lietuvos Komunistų Partijos Kretingos rajono komiteto pastatą (Vilniaus gatvė 8). Vėliau ten perkeliami ir L. Giros gatvėje dirbę bibliotekos skyriai. Nors patalpos buvo nepritaikytos bibliotekos veiklai, tačiau tai buvo geriausios iki šiol turėtos patalpos, kurios suteikė galimybę bibliotekos skyriams pagaliau dirbti po vienu stogu. Bibliotekos plotas išaugo iki 793 kv. m. Naujos bibliotekos statybos klausimas taip ir liko neišspręstas iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.

Centrinės bibliotekos veikla bei skaitytojų aptarnavimo kokybė labai priklausė ne tik nuo patalpų būklės, bet ir nuo bibliotekinio darbo priemonių bei inventoriaus. To laikotarpio bibliotekos darbo ataskaitose rašoma, kad trūksta kiliminės dangos, auditorinių stalų, užuolaidų bei muzikinio inventoriaus, reikalingo Muzikinio skyriaus veiklai. Šis skyrius savo darbe naudojo aparatą „Lyder 206“ ir radijolą „Elegija-102“. Plokšteles, kurias biblioteka komplektavo, skaitytojai nešdavosi namo, nes klausytis bibliotekoje dėl vietos stokos negalėjo. Ataskaitose buvo rašyta, kad planuojama įsigyti magnetofonų, diaprojektorių, epidiaskopų bei ekranų, tačiau iki 1990 m. jų biblioteka taip ir neįsigijo. Nuo 1977 m. biblioteka turėjo kopijavimo aparatą „Elika“, tačiau neradus galimybių užtikrinti jo saugumo (pastate nebuvo signalizacijos) bei dėl patalpų stokos, jis taip ir liko nepanaudotas.

1977 m. spalio 1 d. centralizavus Kretingos rajono bibliotekų tinklą, Centrinėje bibliotekoje įkuriamas Komplektavimo skyrius. Jis tapo atsakingas už kuriamą Centrinės bibliotekos sistemos vieningą spaudinių fondą, planingą naujų leidinių įsigijimą, fondų spragų išaiškinimą, trūkstamų leidinių papildymą bei nurašymą. Spaudinių komplektavimo skyriuje dirbo 4 darbuotojai, kuriems vadovavo Vida Piečiuvienė, iki centralizacijos dirbusi rajoninės bibliotekos abonemento vedėja. Komplektavimo veiklą reguliavo Kretingos rajono komplektavimo teminis-tipologinis planas, kurio pagrindu buvo sudaromi metiniai, ketvirtiniai ir mėnesiniai planai. Vėliau veikla buvo planuojama tik metinių planų pagalba. Centrinės bibliotekos fonde be knygų, brošiūrų ir periodinių leidinių buvo pradėta komplektuoti gaidas, plokšteles ir kitą audiovizualinę medžiagą. Be to, vienoje vietoje pradedami kaupti brangūs ir reti leidiniai, pvz.: meno albumai, enciklopedijos, žinynai ir kt. Bibliotekoje buvo komplektuojamas universalus fondas, skirtas visuomeniniams, kultūriniams ir profesiniams skaitytojų poreikiams tenkinti. Centrinės bibliotekos tikslas buvo sukaupti daugiau pavadinimų, įvairesnės formos spaudinių, filialų tikslas – mažiau pavadinimų, daugiau populiarių leidinių, „egzemplioriškumą nustatant pagal skaitytojų skaičių (1 knyga – 20-čiai tam tikros grupės vaikų, arba 1 knyga – 50-čiai suaugusių skaitytojų).“ Komplektavimo skyriaus darbuotojai sukūrė Kretingos centrinės bibliotekos sistemos generalinį katalogą, kuriame buvo sukaupta informacija apie visų rajono masinių bibliotekų turimus leidinius. Visi kaimo filialų fondai buvo perduoti Centrinei bibliotekai.

Po centralizacijos buvo sudaryta komplektavimo taryba į kurią buvo įtraukti visų skyrių vedėjai. Ji užsakydavo ir paskirstydavo leidinius visai sistemai. Nuo 1988 m. periodinių leidinių užsakymai pradėti derinti su kiekvienu kaimo filialu atskirai. Ši taryba taip pat turėjo koordinuoti žinybinių fondų komplektavimą. Tik 1978 m. buvo mėginta derinti Centrinės bibliotekos ir Kretingos miesto mokyklų programinės literatūros poreikius, vėliau bendradarbiavimo nebebuvo.

Naujų spaudinių komplektavimas priklausė nuo lėšų, kurias skyrė Kultūros ministerija. Jų dydį apsprendė Centrinės bibliotekos filialų skaičius. Kasmet vidutiniškai buvo skiriama nuo 22 iki 23 tūkst. rublių. 1988 m. sumažėjus bibliotekų skaičiui (buvo uždarytos 5 bibliotekos) atitinkamai sumažėjo ir lėšos iki 20 tūkst. rublių. Iš Kretingos rajono biudžeto kasmet buvo skiriama apie 10 000 rublių periodinių leidinių prenumeratai. Knygas biblioteka užsakydavo iš respublikinių ir 40–50 TSRS leidyklų teminių planų. Pagrindinis knygų gavimo šaltinis buvo Bibliotekų kolektorius, kuris atsiųsdavo knygas pagal bibliotekų užsakymus. Iš knygynų buvo pirkta tik 1978 m. ir 1980 m. apie 700 knygų. Nuo 1987 m. biblioteka naudojosi ir „Knyga paštu“ paslaugomis ir tokiu būdų nupirko 384 leidinius.

1977 m. susikūrus Centrinės bibliotekos sistemai, jos spaudinių fondą sudarė 322 346 fiz. vnt. Šio vieningo CBS fondo panaudojimas vyko vidinio cirkuliavimo būdu. Centrinėje bibliotekoje esantis fondas tapo rajono vieningo knygų fondo dalis. 1977 m. pradžioje jis turėjo 37392 fiz.vnt. spaudinių ir tai sudarė 11,6% bendro fondo. 1988 m. Centrinės bibliotekos (toliau – CB) spaudinių fondas jau siekė 22,6% bendro fondo.

Po rajono bibliotekų centralizacijos spaudinių fondas augo žymiai sparčiau. Pavyzdžiui, rajoninės masinės bibliotekos fondas 1967–1977 m. laikotarpyje išaugo tik 7856 fiz. vnt., o po centralizacijos per tą patį dešimties metų laikotarpį išaugo net 42834 fiz. vnt. Vidutiniškai vienam Kretingos gyventojui 1977 m. teko 2,5 egz. leidinio, 1988 – 4,2 egz. leidinio. Tokį akivaizdų fondo didėjimą sąlygojo gyventojų augimas Kretingos mieste bei tai, kad Centrinė biblioteka tapo atramine, kaupiant literatūrą rajone.

Spaudinių fondo augimas Centrinėje bibliotekoje:

• 1967 m. – 29536 fiz. vnt. spaudinių;
• 1977 m. – 37392 fiz. vnt. spaudinių;
• 1987 m. – 77176 fiz. vnt. spaudinių.

Centralizacijos metu bibliotekoje buvo įkurtas Knygų saugojimo ir mainų rezervinio fondo sektorius, kuriame dirbo 2 darbuotojai. Jam laikinai vadovavo Valentina Kurlinkienė. Nuo 1978 m. šio sektoriaus vedėja paskiriama Aldona Galdikaitė. Vertingi ir retos paklausos leidiniai buvo kaupiami ir saugomi Centrinės bibliotekos knygų saugykloje. Per ją taip pat buvo vykdoma vieninga CBS fondo cirkuliacija bei teikiamos tarpbibliotekinio abonemento (TBA) paslaugos. Saugykla stabiliai pradedama komplektuoti nuo 1980 m. Iki 1990 m. jos fonde buvo sukaupta 13378 egz. leidinių. 2002 m. dėl mažos fondo apyvartos saugykla buvo panaikinta ir jos fondas bei funkcijos perduotos abonementui ir bibliografijos-informacijos sektoriui. Mainų rezervinis fondas pradėtas kaupti dar prieš centralizaciją. Jis buvo įkurtas siekiant papildyti bibliotekos fondus trūkstamais leidiniai. Visu pajėgumu šis perskirstymo fondas pradėjo veikti tik nuo 1979 m., kai buvo gautos patalpos Kraštotyros muziejuje (dabartiniame Pranciškonų vienuolyne). Per 1977–1990 m. į mainų fondą buvo priimta 73773 egz. dubletinės ir neprofilinės literatūros ir perskirstyta bibliotekoms 64432 egz. Apie 4,5 tūkst. dokumentų buvo perduoti žinybinėms bibliotekoms bei respublikiniam mainų fondui.

Po centralizacijos Kretingos gyventojus aptarnavo platus masinių ir žinybinių bibliotekų tinklas. 1988 m. Kretingoje be Centrinės bibliotekos, susidedančios iš dviejų pagrindinių – vaikus ir suaugusius aptarnaujančių skyrių, veikė dar 11 žinybinių bibliotekų. Skaitytojų aptarnavimo skyriuje, įkurtame 1977 m. veikė skaitykla ir sektorius, skirtas darbui su jaunimu. Skyriui vadovavo Zinaida Agnieška Reikaitė (Pilkauskienė) ir dirbo 5 darbuotojai. Vaikams aptarnauti, reorganizavus rajoninę vaikų biblioteką, įkuriamas Vaikų literatūros skyrius. Jame liko dirbti 3 darbuotojai ir jiems vadovavo buvusi Vaikų bibliotekos vedėja Adelė Kuliavienė.

Kretingos centrinė biblioteka turėjo didžiausią knygų fondą ir daugiausiai vartotojų rajone. Skaitytojai buvo aptarnaujami ne tik stacionare, bet ir 10-yje kilnojamųjų bibliotekėlių. 1977 m. Kretingos centrinės bibliotekos paslaugomis naudojosi 3178 vartotojai.

Vartotojų skaičius palaipsniui augo:

• 1967 m. – 2279 vartotojai;
• 1977 m. – 3178 vartotojai;
• 1987 m. – 4206 vartotojai.

Palyginus vartotojų, besinaudojančių bibliotekos paslaugomis, skaičių, galima pastebėti, kad nuo 1967 m. iki 1977 m. jis padidėjo 899 vartotojais, o nuo 1977 m. iki 1987 m. – 1028 vartotojais.

Didėjantis vartotojų skaičius lėmė ir didesnį bibliotekos fondo panaudojimą. Išduota:

• 1967 m. – 30071 fiz. vnt. dokumentų;
• 1977 m. – 59955 fiz. vnt. dokumentų;
• 1987 m. – 100173 fiz. vnt. dokumentų.

Centrinėje bibliotekoje didelis dėmesys buvo skiriamas vartotojų poreikių tyrimui ir skaitymo kultūros ugdymui. Tuo tikslu 1977–1990 m. buvo atliekami jaunimo bei įvairių sričių specialistų skaitymo tyrimai, vedamos individualaus darbo su vartotojais kartotekos, naudojami pokalbių, skaitytojų formuliarų, neigiamų atsakymų analizės bei kiti metodai.

Skaitymo kultūra buvo ugdoma žodinių ir vaizdinių renginių metu. Kretingos Centrinėje bibliotekoje per 1977–1990 m. laikotarpį susiformavo tradiciniai renginiai: „Senųjų metų palydos“, „Knygos šventė“, „Literatūrinis pavasaris“, kurie vykdavo kasmet. Buvo rengiami susitikimai su rašytojais, poetais, muzikantais, menininkais. Biblioteka aktyviai bendradarbiavo ir kvietėsi į savo renginius Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakulteto dėstytojus ir studentus, Klaipėdos muzikinio teatro atlikėjus bei Klaipėdos dramos teatro aktorius. Kretingos visuomenei per metus vidutiniškai būdavo parengiama apie 16 įvairiausių renginių. Jie buvo organizuojami bendradarbiaujant su Kretingos kultūros rūmais, Savarankiška knygos bičiulių draugija, Kretingos kino teatru „Žilvinu“, Kraštotyros muziejumi, Jaunimo kūrybiniu susivienijimu, LLKJS Kretingos komitetu, vietos „Žinijos“ draugija, mokyklomis. Dėl patalpų stokos renginiai vyko už bibliotekos ribų: Kultūros rūmų ar Kraštotyros muziejaus salėse. Nemažai renginių buvo suorganizuota įstaigose ir organizacijose: LVGĮ „Akmena“, vilnonių audinių fabrike „Laisvė“, Ryšių mazge, Grūdų produktų kombinate, Gamybiniame miškų ūkio susivienijime. Tai nebuvo naudinga bibliotekos įvaizdžiui ar interesams, nes gyventojai, dalyvaudami renginiuose, kurie vykdavo už bibliotekos ribų, ne visada suvokdavo, kas jį surengė ar atliko organizacinį darbą.

Siekiant daryti didesnį poveikį Kretingos visuomeniniam gyvenimui ir viešinti bibliotekos veiklą, Kretingos centrinėje bibliotekoje kūrėsi įvairūs klubai. 1985 m. įsikūrė „Literatų klubas“, kuriam vadovavo poetas J. Kantautas. 1986 m. bendradarbiaujant su Kretingos Informacinio skaičiavimo centro darbuotojais, buvo įkurtas įdomiųjų susitikimų klubas „Aidas“. Jam vadovavo bibliotekos direktorė A. Kerpytė. Vaikų literatūros skyriuje veikė vaikų klubas „Giliukas“.

Kretingos centrinėje bibliotekoje taip pat buvo rengiamos įvairios spaudinių parodos. Nemažai jų buvo skiriamos partijos ir vyriausybės, visuomenės gyvenimo ir politinių įvykių propagandai, tačiau netrūkdavo spaudinių parodų jaunimui bei literatūriniams jubiliejams. Aptarnavimo skyriuje nuolat veikė šios parodos: „Naujos knygos“, „Šiandien spaudoje“, „Muzikos naujienos“, kurios buvo skirtos skaitytojams informuoti.

Visuomenėje vykę socialiniai-ekonominiai, moksliniai-techniniai ir kultūriniai pokyčiai sąlygojo išaugusius vartotojų poreikius, kurių patenkinimui ir bibliotekos darbo efektyvumui didelę reikšmę turėjo bibliografinės-informacinės veiklos kokybė. Iki centralizacijos buvo nemažai objektyvių priežasčių, kurios stabdė šią veiklą: nebuvo atskiro bibliografo etato, labai blogas informacinis fondas, menkas bibliotekų bendradarbiavimas tenkinant skaitytojų informacinius poreikius. 1977 m. žodinėje CB ataskaitoje rašoma, kad labai trūksta informacinių leidinių ir nėra galimybių jų įsigyti. Po centralizacijos įkūrus Bibliografijos-informacijos skyrių padėtis pamažu keitėsi į gerąją pusę. Skyriuje dirbo 3 darbuotojai, kuriems iš pradžių vadovavo Aldona Vainoraitė. Ją netrukus pakeitė Danutė Kumpienė, prieš tai dirbusi Raguviškių bibliotekoje. Skyriaus veiklos tikslai buvo šie: „bibliografinis-informacinis bibliotekos skaitytojų, rajono įstaigų, organizacijų ir atskirų asmenų aptarnavimas, informavimas apie naują literatūrą, bibliografinių žinių propaganda; kraštotyrinis darbas ir skaitytojų aptarnavimas kraštotyrine literatūra; metodinis vadovavimas filialų bibliografiniam ir kraštotyriniam darbui.“ 1978 m. duomenimis, bibliografijos-informacijos fondą sudarė 377 leidiniai, po dešimties metų – 1988 m. jau buvo sukauptą 1536 egz. informacinių leidinių. Be fondo, informaciniams vartotojų poreikiams tenkinti buvo sukurta katalogų ir kartotekų sistema, kuri apėmė straipsnių, recenzijų, kraštotyrinę, teminę (citatų ir eilėraščių) bei bibliotekinę informaciją. Tie pokyčiai sudarė sąlygas žymiai greičiau ir efektyviau patenkinti vartotojų poreikius, ugdyti bibliografinius-informacinius įgūdžius, be kurių vartotojams orientuotis didėjančiame informacijos sraute tapo pakankamai sunku.

Viena iš svarbiausių Bibliografijos-informacijos skyriaus darbo sričių ir iki centralizacijos ir po jos buvo kraštotyros informacijos kaupimas ir jos pateikimas vartotojams. Bibliotekoje buvo kaupiamas kraštotyros fondas, kurį sudarė vietiniai periodiniai leidiniai nuo 1946 m., literatūra apie Kretingos rajono gamtą, ekonomiką, kultūrą, istoriją. 1989 m. jame buvo sukaupta apie 121 leidinys. Be to, buvo renkama informacija iš periodikos ir kaupiama teminiuose iškarpų aplankuose. Per 1977–1988 m. buvo sudaryti 35 aplankai, daugiausia politinėmis temomis: „Komjaunimo 60-mečiui“, „Jie vadavo mūsų rajoną“, „Komjaunimo gyvenimas“. Vėlesniais metais, kaupiant teminius aplankus, didesnis dėmesys skiriamas rajono istorijos, archeologijos, liaudies tradicijų temoms: „Archeologiniai rajono paminklai“, „Pažinkime savo rajoną“, „Kretingos rajono rašytojai“ ir t. t.  Keičiantis kraštotyrinio darbo kryptims, kito ir kaupiamos kraštotyrinės medžiagos turinys.

Kretingos centrinė biblioteka 1977 m. tapo metodinio vadovavimo centru rajone. Šiam darbui organizuoti įkuriamas Metodinis skyrius, kuriam vadovavo buvusi Kretingos rajoninės masinės bibliotekos vedėja Lilijana Šerpytienė. Jame dirbo 3 darbuotojai. Be to, šio skyriaus darbe dalyvavo visi CB skyrių vedėjai ir labiausiai kvalifikuoti bibliotekos darbuotojai. Metodinis darbas buvo dirbamas remiantis metodinio skyriaus darbo planais, kurie buvo sudėtinė bibliotekos darbo plano dalis. Nuo 1987 m. buvo atsisakyta penkmetinių darbo planų ir darbas organizuojamas tik metinių planų pagalba. 1977–1989 m. laikotarpiu pagrindinės metodinio darbo kryptys buvo orientuotos į bibliotekų ideologinio ir informacinio vaidmens stiprinimą, bibliotekinės veiklos socialinių funkcijų vykdymą, bibliotekų kultūrinės ir informacinės veiklos plėtojimą, bibliotekų ryšių su gamybiniais kolektyvais, mokyklomis stiprinimą, bibliotekų dislokacijos klausimų bei visuomenės skaitymo, bibliotekos fondų formavimo problemų sprendimą. Metodiniam skyriui buvo pavesta analizuoti rajono bibliotekų darbą, skleisti darbo naujoves ir pažangų patyrimą, skatinti socialistinį lenktyniavimą, organizuoti bibliotekininkų mokymus, kontroliuoti darbo kokybę, vadovauti kraštotyrinei veiklai bei teikti metodinę pagalbą kitų žinybų bibliotekoms. Nuo devintojo dešimtmečio vidurio bibliotekoms keliami reikalavimai mažiau besiejami su politika ir ideologija. Daugiau dėmesio skiriama skaitytojų poreikių tenkinimui, bibliotekų prieinamumo gerinimui ir fondų komplektavimo koordinavimui. 1985 m. Kultūros ministerijos Bibliotekos reikalų valdybos nutarime „Dėl naujovių diegimo bibliotekose“, svarbiausiu metodinio darbo uždaviniu įvardijamas naujo patyrimo kūrimas, eksperimentavimas bei naujovių įgyvendinimas bibliotekose.

Centrinė biblioteka savo metodine veikla kasmet siekė gerinti sistemos bibliotekų darbą, stabilizuoti darbuotojų kaitą, skatinti darbuotojų mokymąsi ir tobulėjimą. Rajone buvo susiklosčiusi darbuotojų mokymo sistema, kuri apėmė bendrąjį darbuotojų lavinimą ir kvalifikacijos kėlimą. Kiekvieną ketvirtį bibliotekos darbuotojams buvo organizuojami seminarai, kurių metu paskaitas skaitydavo „Žinijos“ draugijos lektoriai. Kultūrinio akiračio plėtimui buvo organizuojamos išvykos, kurių metu bibliotekininkai aplankė Klaipėdos jūrų muziejų, Kretingos kraštotyros muziejų, keliavo po įžymias rajono vietas, 1988 m. aplankė S. Dariaus ir S. Girėno tėviškes bei pabuvojo Kretingos liaudies teatro spektakliuose.

Bibliotekininkų profesionalumas buvo ugdomas pasitelkiant įvairias formas: paskaitas, knygų aptarimus, pasidalijimą darbo patirtimi, praktinius užsiėmimus. Metodinis skyrius per metus organizuodavo vidutiniškai po 8 gamybinius pasitarimus, kuriuose buvo aptariami svarbiausi einamieji bibliotekinio darbo klausimai. Kaimo bibliotekininkams kasmet buvo organizuojama nuo 3 iki 6 praktinių užsiėmimų, kurių metu buvo mokoma tvarkyti katalogus ir kartotekas. Nuo 1979 m. iki 1982 m. vyko užsiėmimai Liaudies universiteto bibliotekininkystės ir bibliografijos fakultete. 1986–1988 m. rajono bibliotekininkai mokėsi Lietuvių literatūros fakultete, kėlė skaitymo kultūros lygį. Taip pat nuolat buvo dalyvaujama Kultūros darbuotojų tobulinimosi instituto organizuojamuose kursuose. 1982–1988 m. laikotarpiu juose kvalifikaciją kėlė: 1982 m. – 8, 1983 m. – 10, 1984 m. – 4; 1985 m. – 9; 1986 m. – 9, 1987 m. – 12; 1988 m. – 11 ir 1989 m. – 9 bibliotekininkai.

Viena iš svarbiausių metodinio vadovavimo kaimo bibliotekoms formų buvo metodinės išvykos. Jas organizuodavo Metodinis skyrius, pasitelkdamas kitų skyrių vedėjus bei aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus. Jų metu buvo tikrinama kaimo bibliotekų veikla, materialinė bazė, teikiama praktinė pagalba. Be to, Kretingos bibliotekoje buvo rengiamos įvairios darbo apžiūros, konkursai. 1982 m. vyko geriausio kraštotyrinio darbo, 1987 m – geriausiai dirbančios su vaikais bibliotekos apžiūros-konkursai. Be rajoninių, bibliotekininkai buvo skatinami dalyvauti įvairaus pobūdžio respublikininuose ir zoniniuose renginiuose. Per 1977–1989 m. rajono bibliotekininkai dalyvavo 14-oje profesinių konkursų.

Kretingos centrinė biblioteka palaikė ryšius su dviem metodiniais centrais – Klaipėdos zonos ir respublikiniu. Klaipėdos I. Simonaitytės viešosios bibliotekos darbuotojai kiekvienais metais tikrino bibliotekos darbą, teikė konsultacijas įvairiais klausimais, skaitė pranešimus CB rengtuose seminaruose. Su Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos metodiniu centru kontaktai buvo žymiai retesni. 1977–1989 m. šios bibliotekos atstovai triskart tikrino Kretingos centrinės bibliotekos darbą ir ruošė metodinę medžiagą bibliotekoje rengiamiems seminarams.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje įvykę esminiai pokyčiai, prasidėjęs pertvarkos ir tautinio atgimimo laikotarpis įtakojo bibliotekos veiklą ir privertė iš naujo pažvelgti į jos funkcijas ir vietą visuomenės gyvenime. Prasidėjo naujas Kretingos rajono Centrinės bibliotekos veiklos etapas, iškėlęs naujus bibliotekinės veiklos uždavinius, įtakojusius esminę bibliotekinio darbo kaitą.

—

Šaltinis: JONAUSKAITĖ, Laima. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos istorija: 1945–1976 m. Biblioteka po II pasaulinio karo iki rajono bibliotekų centralizacijos. Iš Spaudos ir knygos kelias Kretingoje. Straipsnių autorės Laima Jonauskaitė, Lina Buikienė, Nijolė Raudytė. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla; [Kretinga]: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2010, p. 56–68. ISBN 978-9955-18-538-3.