Temos

Atnaujinta 2023-08-08

Stambieji reljefo bruožai

Kretingos rajono teritorija plyti ant devono, iš dalies ant silūro ir kambro sluoksnių. Stambiuosius reljefo sluoksnius sudaro kelios paviršiaus bangos: Pajūrio žemuma, rytų link pamažu kylanti ir pereinanti į Žemaičių plynaukštę.

Riba tarp Pajūrio žemumos ir Žemaičių plynaukštės yra labai neryški. Ją reikėtų vesti maždaug išilgai 70 m izohipsės, nes nuo jos į rytus paviršius ima staigiau kilti ir tampa kalvotesnis. Mūsų rajone prasideda vakarinis Žemaičių plynaukštės šlaitas. Žemaičių vandenskyrinis kalvynas virš aukštumos stuomens pakyla 100–120 m, taigi Kretingos rajono nesiekia.

Vakarinis Žemaičių plynaukštės šlaito reljefas paprastesnis. Čia vyrauja banguota dugninė moreninė lyguma, besileidžianti 2–3 % nuolydžiu Pajūrio žemumos link. Nedidelių ovalinių kalvų čia gausu, jų ilgosios ašys eina Šiaurės pietų kryptimi (būdinga Salantų apylinkėms). Kalvas dengia moreninis priemolis.

Į vakarus nuo Salanto upės jau aptinkama didesnių plotų, nuklotų smėlingomis arba dulkiškomis prieledyninių ežerų nuosėdomis.

Ties Salanto-Akmenos tarpupiu prasideda limnoglacialinės lygumos senslėniai, kurie leidžiasi į pietvakarius. Tais senslėniais naudojasi Erla, Salantas, Minija žemiau Salanto žiočių, taip pat Akmena ir Tenžė.

Rimantas Antanas Kviklys, 2008

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai