Temos

Atnaujinta 2020-01-11

Šv. Antano Paduviečio ir šv. Pranciškaus paveikslai (bažnyčios didžiojo altoriaus reverse)

Kretingos bažnyčios didžiojo altoriaus reverse yra tarsi dar vienas trijų dalių altorius. Kadangi čia palei sienas puslankiu kelis šimtmečius stovėjo vienuolių choro stalės, jiems reikėjo ir priešais esančio altoriaus. Altorėlį nuo išorės skiria kelius siekianti medinė lenkta pilkai dažyta tvorelė, nes tiek paveikslai, tiek skulptūra stovi ant pakylos vos keli centimetrai nuo žemės. Paveikslus ir skulptūrą atskiria medinės kolonos, dažytos imituojant marmurą, kaip ir pats centrinis altorius. Kompozicijos viršų puošia keturi pasidabruoti kryžiai, dviejų kairėje, virš šv. Antano paveikslo, esančių kryžių kryžmų susikirtime juoda spalva įrašyta „XVIII“ ir „XIV“, o dešinėje, virš šv. Pranciškaus paveikslo, – „II“ ir „I“. Gali būti, kad kažkada šie kryželiai žymėjo Kretingos bažnyčios Kryžiaus kelio stotis. Centre tarp kryželių įkomponuotas medinis paauksuotais apvadais ir paauksuotais augaliniais ornamentais puoštas kartušas su Pranciškonų ordino herbu pasidabruotuose debesyse. Centre nišoje stovi žmogaus ūgio medinė dažyta skulptūra „Kristus prie stulpo“. Nišos kraštus puošia iš medžio išdrožtos pasidabruotos užuolaidos, viršuje pereinančios į karališką baldakimą, puoštą paauksuotomis juostelėmis ir kutais. Dešinėje pusėje – šv. Pranciškaus Asyžiečio paveikslas.

Kairėje pusėje – šv. Antano Paduviečio paveikslas, tapytas nežinomo autoriaus XVIII a. pab. – XIX a. pr. drobėje, aliejiniais dažais, matmenys 186 x 105 cm. 2006 m. jį restauravo S. Stanionio restauravimo ateljė.

Visu ūgiu stovinti šventojo figūra nutapyta vilkinti pranciškonišku abitu, sujuostu virve su trimis mazgais, simbolizuojančiais pranciškonų įžadus: neturtą, skaistumą ir klusnumą. Kaire ranka pasirėmęs į stalo kraštą, trimis pirštais, tarsi rašymui paruoštą plunksną, laiko leliją, kuri pavaizduota tik vos pastebimu motyvu, nes susitelkiama į jautriai perteikiamą pranciškono ir Vaikelio santykį. Kūdikėlis nutapytas sėdintis ant dešinės šv. Antano rankos kaip visiškai realus vaikas, galvute su pasitikėjimu, be jokių simbolinių gestų prigludęs prie šventojo krūtinės. Vienintelė užuomina į valdovo ir Išganytojo statusą – Žemės rutulys, tačiau ir jį laiko lyg žaislinį kamuoliuką.

Paveikslas tapytas tamsiame fone, apšviesti tik Kūdikėlio ir šv. Antano veidai, kiti ryškiausi akcentai – balti kūdikio marškinėliai ir raudona drobė, dengianti kojytes.

Jolanta Klietkutė, 2016

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. ŠURKUTĖ, Indrė. Šv. Antano Paduviečio ikonografija Lietuvos baroko dailėje. Logos, Nr. 66, p. 174–185.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai