Temos

Atnaujinta 2018-12-11

Sukaktys 2014 m.

  • 480 m., kai Kretingos dvaras priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui (nuo 1534 m.).
  • 405 m., kai Jonas Karolis Chodkevičius Berzaunės pilyje pasirašė privilegiją, kuria paskelbė, kad Kretingoje šalia vienuolyno ir bažnyčios kuria miestą, pavadintą Karolštatu bei jam suteikia Magdeburgoteisę (1609 m. sausio 23 d.).
  • 395 m., kai Kretingos bažnyčioje sumontuoti vargonai. Motiejus Valančius teigia, kad visoje Žemaitijoje nebuvo nieko balsingesnio už Kretingos vargonus, Kražių davatkas ir Beržoro ubagus (1619 m.).
  • 395 m., kai Žemaičių vyskupas Stanislovas Kiška konsekravo Kretingos bažnyčią Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Pranciškaus titulu (1619 m. birželio 7 d.).
  • 390 m., kai Jonas Stanislovas Sapiega išdavė privilegiją, kuria leido Kretingoje rengti muges ir turgus, nustatė renkamus mokesčius (1624 m. rugsėjo 16 d.).
  • 265 m., kai Kretingos miestas pirmą kartą pažymėtas LDK žemėlapiuose (1749 m.).
  • 260 m., kai Palangos seniūnas baronas Henrikas Mirbachas pastatė medinę Laukžemės bažnyčią (1754 m.).
  • 245 m., kai Kretingos dvarą paveldėjo kunigaikštis Ignotas Jokūbas Masalskis, Kretingos valda imta vadinti grafyste (1769 m.).
  • 240 m., kai vyskupas Ignas Jokūbas Masalskis Kretingoje atidarė šešiametę vidurinę mokyklą, kurioje 1785–1792 m. mokėsi botanikas, pamokslininkas Jurgis Pabrėža (1774 m.).
  • 205 m., kai šalia bažnyčios P. Zubovas pastatė erdvų medinį namą benardinų mokyklai (1809 m.). Šis pastatas kretingiškių švietimui tarnavo iki XX a. vid., kol sudegė didžiojo 1941 m. Kretingos gaisro metu.
  • 175 m., kai Kretingos dvaro parkas priskirtas prie žymiausių ir gražiausių angliško landšaftinio stiliaus parkų Telšių apskrityje (1839 m.).
  • 160 m., kai įvyko didelis Kretingos gaisras, sudegė didelė dalis žydų namų ir sinagoga (1854 m. rugpjūčio 24 d.). Gaisrai Kretingoje kilo 1778, 1854, 1889, 1908, 1913, 1941 m.
  • 150 m., kai dvarininkas Konstantinas Parčevskis naujai perstatė Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčią (1864 m.).
  • 145 m., kai M. Valančius Tilžėje išleido tėvo Ambrozijaus (Jurgio Pabrėžos) knygą „Prakratima ąnt Sauźines“ (1869 m.). Knyga buvo skirta pasiruošti nuodugniai išpažinčiai ir turėjo didelę paklausą: 1877 ir 1893 m. buvo išleista pakartotinai.
  • 140 m., kai duotas leidimas statyti medinę Kartenos bažnyčią (1874 m.).
  • 125 m., kai Kretingos miestelį vėl nusiaubė didelis gaisras, sudegė evangelikų liuteronų bažnyčia (1889 m.). Po šio gaisro kretingiškiai subūrė savanorių ugniagesių komandą, turgavietėje, priešais evangelikų liuteronų bažnyčią, pastatė pirmąjį gaisrinės pastatą su aukštu mediniu bokštu, iš kurio buvo galima stebėti miestą.
  • 115 m., kai Palangoje grafo Tiškevičiaus sandėlyje viešai suvaidintas spektaklis „Amerika pirtyje“ (1899 m. rugpjūčio 20 d.). Spektaklio sufleriu buvo kretingiškis gydytojas Feliskas Janušis. Spektaklyje vaidino kretingiškiai: tuomet buvęs medicinos studentas Vladas Mongirdas iš Mišučių dvaro, kretingiškis krautuvininkas Edvardas Empacheris.
  • 115 m., kai konsekruota evangelikų liuteronų bažnyčia Kretingoje (1899 m. birželio 29 d.).
  • 110 m., kai poetas, kunigas Jonas Mačiulis–Maironis poemą „Nuo Birutės kalno“ dedikavo Marijai Tiškevičiūtei (1904 m.).
  • 95 m., kai įkurta Kretingos savivaldybės ligoninė (1919 m. pavasarį).
  • 95 m., kai Kretinga patvirtinta apskrities ir valsčiaus administraciniu centru (1919 m. liepos 1 d.).
  • 95 m., kai įkurta mergaičių tretininkių draugija (1919 m. liepos 10 d.), kuri 1929 m. peraugo į Jėzaus Širdies kongregacijos seserų pranciškonių vienuolyną.
  • 95 m., kai įsteigta Kretingos muitinė, atidaryti Kretingos ir Darbėnų sienos perėjimo punktai (1919 m.).
  • 95 m., kai Kretingos Turgaus aikštėje 2-ojo pėstininkų pulko kariai surengė iškilmingą paradą pergalei prieš bermontininkus, – Kretingos apskrityje pasibaigusioms kovoms dėl nepriklausomybės, – pažymėti (1919 m. gruodžio 21 d.).
  • 90 m., kai Kretingai suteiktos miesto teisės (1924 m.).
  • 90 m., kai įkurta draugija Kretingos neturtingiesiems moksleiviams šelpti (1924 m.).
  • 90 m., kai pranciškonas Antanas Butkevičius Kretingoje įkūrė Šv. Vincento Pauliečio draugiją, kuri rūpinosi socialine globa (1924 m. gruodžio 14 d.).
  • 90 m., kai apskrities viršininkas įregistravo Kretingos miesto ugniagesių įstatus (1924 m.).
  • 85 m., kai Kretingoje surengta pirmoji žemės ūkio pasiekimų paroda (1929 m. rugpjūčio 15–16 d.).
  • 80 m., kai J. Žilvičio pastangomis įkurta Kretingos kraštotyros draugija (1934 m. gegužės 16 d.).
  • 80 m., kai pašventinti šv. Antano rūmai Kretingoje (1934 m. lapkričio 11 d.).
  • 75 m., kai sudarytas Pasienio policijos VIII Kretingos rajonas, kuris saugojo 48 km ilgio Lietuvos–Vokietijos sienos ruožą (1939 m.).
  • 75 m., kai prie Pranciškonų ordino gimnazijos šv. Antano rūmuose atidarytos 3 klasės mergaitėms, kurias lankė 95 moksleivės (1939 m.).
  • 75 m., kai įkurtas Kretingos Kultūros klubas (1939 m.).
  • 70 m., kai lapkričio 3 d. mokytojas Jonas Skėrys atgaivino karo pradžioje uždarytą Kretingos muziejų (1944 m.).
  • 45 m., kai atidarytas vyskupo Motiejaus Valančiaus memorialinis muziejus (1969 m.).
  • 25 m., kai broliai pranciškonai oficialiai išėjo iš pogrindžio ir atkūrė Lietuvos Šv. Kazimiero provinciją (1989 m. lapkričio 19 d., Kristaus Visatos Valdovo sekmadienį).
  • 15 m. nuo pirmosios Kretingos miesto šventės šv. Antano atlaidų metu (1999 m. birželis).
  • 10 m., kai gautas Kūlupėnų bažnyčios statybos leidimas (2004 m.).

Parengė Jolanta Klietkutė, 2014

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai