Šarvojimo koplyčia

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčiosšventoriuje nuo XVII a. pr. iki 1795 m. veikė kapinės, kurių p. dalyje, priešais bažnyčią, J. K. Chodkevičius pastatė akmenų mūro koplyčią, skirtą mirusiesiems šarvoti ir religinėms apeigoms atlikti. Joje stovėjo nedidelis medinis altorius su šv. Jurgio paveikslu, todėl koplyčia buvo tituluojama šv. Jurgio vardu.

Koplyčia buvo apgriauta karų su švedais metu. XVIII a. ją atstatė Kretingos dvaro savininkai kunigaikščiai Masalskiai. 1710 m. vienuolynas ir bažnyčia vėl nukentėjo nuo švedų. Iki 1728 m. J. K. Sapiegos iniciatyva atnaujinta šventoriaus kapinių Šv. Jurgio koplyčia.

Bažnytinės kapinės bernardinų vienuolyno ir bažnyčios inventoriuose iki XIX a. antrosios pusės vadintos senosiomis kapinėmis. 1795 m. įsteigus parapines kapines (dabar vadinamas Senosiomis parapijos kapinėmis), jose pastatyta nauja koplyčia, į kurią iš šventoriaus koplyčios perkeltas šv. Jurgio altorius ir vardas. Tačiau koplyčia šventoriuje dar beveik iki XIX a. vid. buvo naudojama mirusiesiems laikyti, kol ateis laikas juos įnešti į bažnyčią.

1805 m. pranciškonų vienuolyno kronikoje užsimenama, kad bažnyčios šventoriaus viduryje yra koplyčia, pastatyta apie 1732 m., kurioje buvo saugomi Kryžiaus kelio stočių paveikslai, nes jie Kryžiaus kelio stočių koplytėlėse būdavo pastatomi tik apeigų metu, o saugomi koplyčioje. 1816–1826 m. vienuolyno vizitacijos aktuose minima, kad bažnyčios šventoriuje yra medinė koplyčia. 1873 m. vizitacijos akte jau minima akmeninė koplyčia.

Ilgą laiką Vėliau koplyčia naudota kaip sandėlis. 2009 m. Šv. Antano atlaidų metu joje veikė krautuvėlė „Špitolė“, 2012 m. ir 2013 m. buvo eksponuojamos parodos, nuo 2014 m. per Sekmines prasidėjusios maldos už Kretingos miestą savaitės metu maldai išstatytomas Švenčiausiasis Sakramentas.

Pastatas yra neoklasicizmo stiliaus, skelto lauko akmens mūro su smulkių akmenukų nuolaužų užpildu (kampai pabrėžti tinkuotais piliastrais), aštuonkampio plano (kraštinės ilgis 3,5 m), langų angos su pusapvalėmis sąramomis. Durys medinės, vienvėrės, kaltos „eglute“. Ant aštuonkampio piramidinio stogo iškeltas kryžius, virš durų – pusapvalis sandrikas su lipdytiniu Kenčiančio Kristaus bareljefu, įkomponuotu stačiakampiame rėme.

Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statinių kompleksui priklausanti šarvojimo koplyčia 2005 m. pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe. Unikalus objekto kodas: 27499.

Jolanta Klietkutė, 2016

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. GINIŪNIENĖ,  Asta. Kryžiaus kelias Lietuvoje XVIII a. II pusėje–XX a. pradžioje: Sklaida ir raiška. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2013, p. 52–53. ISBN 978–609–447–117–9.
2. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 34. ISBN 978-609-404-057-3.
3. KANARSKAS, Julius. Kretingos bažnyčia ir parapija XVII–XVIII a. Iš Kretingos pranciškonai [interaktyvus] 2012 [žiūrėta 2012 m. vasario 14 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretingospranciskonai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=105:kretingos-banyia-ir-parapija-xvii-xviii-a&catid=20:parapijos-istorija&Itemid=69>.
4. KANARSKAS, Julius. Kretingos bažnyčios kapinės. Pajūrio naujienos, 1994, birželio 3, p. 4.
5. Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statinių komplekso šarvojimo koplyčia. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2016 m. gegužės 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27499>.
6. Kultūros vertybės pagrindinis dosjė. G386K Kretingos *bažnyčios, *vienuolyno ir *gimnazijos ansamblis. Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkos archyvas, 2002.
7. STONKUVIENĖ, Laima. Šventąją valandą – malda su įvairių sričių darbuotojais. Švyturys, 2014, birželio 11, p. 1, 5.