Verslas


http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/verslas/

Sukurta: 2009-12-02 | Atnaujinta: 2018-06-07

Ūkinės žmonių veiklos pėdsakai iš pačių seniausių laikų leidžia fiksuoti žemdirbystės, verslo, kitų ūkio šakų užuomazgas.

Kretingoje ir Kretingsodyje aptikti III tūkstantm. pr. Kr. pabaigos – II tūkstantm. pr. Kr. pradžios akmeniniai kirviai ir kapliai rodo pajūrio gyventojus tuomet vertusis medžiokle, žvejyba, rankiojimu, daržine žemdirbyste bei gyvulių auginimu. Puodininkystės, juvelyrikos užuomazgas rodo pilkapyje rastos lipdytų puodų šukės ir žalvariniai papuošalai, datuojami 1400–1200 m. pr. Kr.

VII–VIII a. pagrindiniu verslu tapo ariamoji žemdirbystė.

Nuo XV a. mūsų krašto ekonomika ėmė augti sparčiau. Šventosios uostas tapo langu į pasaulį. XV–XVI a. pagyvėjo kretingiškių ryšiai su Vakarų Europa, Kretingoje valstybiniams mokesčiams rinkti atidaryta muitinė.

1566 m. Kretingos dvarui priklausančiuose kaimuose įvykdyta Valakų reforma.

Per Kretingą iš vakarų ėjo svarbus prekybos kelias. Prekyba ir mainai skatino Kretingos kaimo augimą. XVI a. pab. jis tapo svarbiu prekybos su Prūsija punktu.

Suteikdamas miestui vokišką Karolštato vardą, Jonas Karolis Chodkevičius siekė priartinti šį regioną prie Europos civilizacijos, išmokyti žemdirbius žemaičius amatų ir prekybos paslapčių, paspartinti ūkio raidą ir pažangą. Fundatorius skatino piliečius laisvai verstis prekyba, amatais, žemdirbyste ir žvejyba. Juos 20-iai metų atleido nuo visų prievolių dvarui ir 30-iai metų – nuo muito mokesčio valstybei.

Masalskių laikais (1751–1756 m.) baigti remontuoti vienuolynas ir bažnyčia. Dėl medinį miestą niokojusių gaisrų Ignacas Jokūbas Masalskis nurodė, kad „Karolštato miestas visas turi būti mūrinis“. Tuo tikslu šalia senosios bažnyčios įsakyta pastatyti dar vieną plytinę. 1790 m. baigta naujosios mokyklos statyba, vyskupui kainavusi 7 tūkst. auksinų.

1828 m. Dmitrijus Zubovas Kretingą devyneriems metams užstatė Palangos dvarininkui Mykolui Tiškevičiui, kuris nederlingas žemes užsodino spygliuočių mišku.

Mūrinių namų skaičiumi Lietuvoje XIX a. pirmojoje pusėje Kretinga nusileido tik Vilniui, Kaunui ir Kėdainiams. Miestelio augimą pristabdė 1854 m. gaisras, po kurio atstatyti ne visi mūriniai namai.

1868 m. Kretingoje buvo 419 žemdirbių, 60 prekybininkų, 21 amatininkas ir 2 tūkst. 72 besiverčiantieji kitais verslais. Miestelyje veikė 21 krautuvė, 8 smuklės, 4 užeigos, užvažiuojamasis namas, vyno rūsys, urmo sandėlis, plytų fabrikas.

XIX a. pabaigoje atsidarė pirmosios lietuvių krautuvės.

1911 m. įkurta pirmoji Kretingoje kooperatinė vartotojų bendrovė.

1913 m. įsteigta Kretingos taupomoji skolinamoji kasa.

XX a. pradžioje prekybą Kretingoje ir apylinkėje tebekontroliavo žydai. Jie turėjo keliasdešimt smulkių parduotuvių, kuriose prekiavo manufaktūros, galanterijos, bakalėjos ir kitokiomis prekėmis. Tarp žydų amatininkų populiarus buvo gintaro apdirbimas.

Daugelį ūkio naujovių Kretingai atnešė grafas Juozapas Tiškevičius. 1882 m. buvo nutiesta pirmoji Lietuvos telefono linija, sujungusi Kretingos, Plungės ir Rietavo dvarus. Rūmams ir vienam didžiausių Europoje grafo įkurtam Žiemos sodui apšviesti 1878 m. buvo atidaryta pirmoji Lietuvoje hidroelektrinė.

Tarpukariu pagrindinė apskrities ūkio šaka buvo žemės ūkis.

1920 m. įkurta Kretingos rajono linų supirkimo įgaliotinio-agento įstaiga.

Palengva augo pramonė. 1925 m. Bajoruose pastatyta audykla, veikė plytinė, žvakių, gintaro, stalių dirbtuvės, trys malūnai, spaustuvė, elektrinė.

Apskrities pramonėje vyravo nedidelės įmonės, kurios užsiėmė smulkia gamyba ir teikė paslaugas. Pirmąją tarpukario Kretingos įmonę 1919 m. įkūrė verslininkai Jonas Eitavičius, Vilis Oto Inzelis ir provizorius Vladas Grudzinskas. Jie įrengė garinį malūną, lentpjūvę ir elektros stotį.

1920 m. įkurta Kretingos pirklių ir pramonininkų sąjunga.

Vykdant žemės ir valdymo reformas, 1924 m. Kretinga gavo miesto teises ir buvo atskirta nuo valsčiaus bei dvaro. Miestiečių žemės sklypai tapo visiška jų nuosavybe.

1927 m. veikė 163 pramonės įmonės, kuriose dirbo 416 darbininkų.

XX a. 4-ajame dešimtmetyje melioracijos darbams pradėta naudoti technika.

1933 m. buvo tik 31 įmonė su 318 darbuotojų.

Prasidėjus geležinkelio statybai, Kretingoje 1925 m. bendrovė „Mūras“ pastatė erdvią medinę geležinkelio stotį. Naujojo geležinkelio atidarymas Kretingoje įvyko 1932 m.

Pirmąją spaustuvę „Inkaras“ 1933 m. atidarė poetas Juozas Butkus (Butkų Juzė).

1935 m. Šv. Antano rūmuose pradėjo veikti didžiausia ir moderniausia Pranciškonų spaustuvė.

Daugelis gyventojų naudojosi pašto, telegrafo ir telefono įstaigos teikiamomis paslaugomis. Pašto įstaigų tinklas buvo pradėtas atkurti 1919 m. viduryje, kai pašto skyrius pradėjo veikti ir apskrities centre Kretingoje. Buvo priimama paprasta ir apdrausta korespondencija, prenumeruojami Lietuvoje ir užsienyje leidžiami laikraščiai bei žurnalai. 1930 m. pašto įstaigos ir agentūros veikė 16-oje, 1933 m. – 25-iose, o 1939 m. – 28-iose gyvenvietėse. Kiekvienoje pašto įstaigoje buvo telefonas, kuriuo galėjo pasinaudoti klientai. Telefono abonentai 1939 m. buvo 428 asmenys ir organizacijos. Viešas telefonas pasikalbėjimams veikė Kretingos geležinkelio stotyje. Kretinga turėjo ir telegrafą.

Didžiulę įtaką apskrities ekonomikai turėjo finansai ir bankų kūrimasis. Kreditai padėjo verslininkams ir ūkininkams plėtoti verslą, apskrityje stiprinti pramonę, prekybą ir žemės ūkį.

Mokesčius ir rinkliavas rinko bei valstybės paskolos lakštus apskrityje platino Lietuvos valstybės iždo Kretingos iždinė. Buvo įkurta apskrities mokesčių inspekcija.

Tarpukariu žydų verslininkai tebevaidino svarbiausią vaidmenį ekonominiame miesto ir apskrities gyvenime.

Antrojo pasaulinio karo veiksmai ir okupantų savivaliavimas pridarė žalos apskrities ūkiui. Kaime trūko arklių, nes juos išgrobstė kariškiai. Iš pramonės įmonių tedirbo malūnai ir lentpjūvės.

Sovietų valdžia žemės ūkyje pradėjo kurti stambius valstybinius ūkius ir ardyti tarpukariu susiklosčiusią žemės ūkio struktūrą. Dvarų, bažnyčių, vienuolynų ir tremtinių žemė buvo nacionalizuota. 1949 m. kaimą užgriuvo masinė kolektyvizacija: vasario mėn. apskrityje veikė 33 kolūkiai, o metų pabaigoje – 166.

1950 m. įkurtas Kretingos miškų pramonės ūkis.

Pokariu nacionalizuotoms pramonės ir aptarnavimo įmonėms valdyti buvo įkurtas vietinės pramonės kombinatas, kuriam atiteko apskrityje veikę malūnai, lentpjūvės, plytinės, verpyklos, žvakių fabrikas, įvairios dirbtuvės. Stambesnės pramonės įmonės priklausė įvairioms žinyboms.

Stambiausia pramonės įmone tapo vilnonių audinių fabrikas „Laisvė“, išaugęs iš tarpukariu įsteigto „Lanos“ tekstilės fabriko.

Antroji pagal darbuotojų skaičių ir gamybos apimtis buvo plataus vartojimo gaminių įmonė „Akmena“. Jai pradžią davė tarpukariu Alekso Salio įsteigta baldų dirbtuvė, po karo pavadinta baldų fabriku.

1961 m. buvo įkurtas Kretingos buitinis gyventojų aptarnavimo kombinatas.

Rajone veikė kelios statybinės organizacijos. Iš jų stambiausios buvo Kretingos tarpkolūkinė statybos organizacija ir Statybos remonto valdyba.

Sėkmingam ūkio funkcionavimui didelę įtaką turėjo susisiekimo tinklo išvystymas. Todėl buvo rekonstruojami ir asfaltuojami pagrindiniai keliai, statomi gelžbetoniniai tiltai, baigtos tiesti naujos kelių Kretinga–Palanga ir KartenaKūlupėnai atkarpos. Pastatyta nauja geležinkelio stotis, įkurta autotransporto įmonė ir autobusų stotis.

Sovietmečiu prekyba ir visuomeninis maitinimas išliko Kretingos ir Salantų vartotojų kooperatyvų rankose. Jie buvo susivieniję į Kretingos rajono kooperatyvų sąjungą, priklausiusią Lietuvos kooperatyvų sąjungai.

Prasidėjus Atgimimui, 1990 m., rajono taryba ir valdyba pradėjo vykdyti parlamento priimtas reformas, kurios sudarė sąlygas perėjimui prie rinkos ekonomikos. Buvo skatinama individuali piliečių veikla, kuriamos individualios ir akcinės bendrovės. Iš akcinių bendrovių pirmoji 1990 m. lapkričio mėn. įsiregistravo „Polga“. Jos veikla buvo įvairi: nuo visuomeninio maitinimo iki statybinių paslaugų.

Pradėjusi vykdyti reformas, rajono valdyba privatizavo gyventojams priklausančius butus, pradėjo steigti valstiečių ūkius, grąžinti nekilnojamąjį turtą teisėtiems savininkams. 1991 m. buvo pradėta buitinio gyventojų aptarnavimo įmonių, statybos ir pramonės organizacijų privatizacija. Kaime prasidėjo agrarinė reforma, kurios metu buvo likviduoti kolektyviniai, valstybiniai ūkiai ir įkurtos žemės ūkio bendrovės. Pirmoji savo veiklą 1992 m. kovo mėn. įregistravo Rūdaičiuose įsikūrusi žemės ūkio bendrovė „Sandrauga“.

Privatizuotų valstybinių įmonių vietoje kūrėsi akcinės bendrovės, tikrosios ūkinės bendrijos, kooperatinės įmonės ir pan. Pereinant prie rinkos ekonomikos populiariausiu kretingiškių verslu tapo smulkioji prekyba, kuri sudarė rimtą konkurenciją iki tol rajone dominavusiai Kretingos rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai.

1990–1995 m. prekybos įmonių skaičius išaugo nuo 100 iki 380. Buvo įregistruotos 2 tūkst. 732 valstybinės, valstybinės akcinės ir individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės ir tikrosios bendrijos. Nemažai jų savo veiklą greitai nutraukdavo. Vien 1995 m. likvidavosi 187 įmonės.

1993 m. buvo įsteigta bendra Lietuvos ir Švedijos UAB „Genčių nafta“, kurią įkūrė „Svenska Petrolium Exploration“ ir AB „Geonafta“.

1998 m. rajone veikė 1 tūkst. 594 įmonės: 18 akcinių bendrovių, 273 uždarosios akcinės bendrovės, 1 tūkst. 179 individualios įmonės, 6 bendros su užsieniu įmonės, 15 žemės ūkio bendrovių, 13 kooperatinių bendrovių ir kooperatyvų. Jos vertėsi krovinių ir keleivių gabenimu (145), statyba ir pastatų remontu (23), maitinimu (46), prekyba (151). Stambiausia įmonė buvo AB „Kretingos grūdai“.

1998 m. Kretingos savivaldybė su Bornholmo grafyste (Danija) vykdė du bendrus projektus: Verslo plėtojimo skyriaus Kretingos savivaldybėje įkūrimas ir atliekų Kretingos rajone tvarkymas.

2002 m. įkurtas Kaimo plėtros fondas, skirtas kaimo verslui finansuoti, žemės ūkio veiklai plėtoti ir alternatyviam verslui skatinti, kooperacijai vystyti.

Įsteigtas savivaldybės Smulkiojo ir vidutinio verslo fondas, remiantis smulkųjį ir vidutinį verslą.

2008 m. Kretingoje vyravo smulkusis ir vidutinis verslas, veikė iki 1 tūkst. įvairių įmonių. Pagal darbuotojų skaičių stambiausia įmonė buvo „Akmena“ (422 darbuotojai), įsikūrusi Vydmantuose.

2008 m. spalio 1 d. buvo įregistruotas 1 tūkst. 631 ūkininko ūkis. Daugiau kaip 100 ha valdė 14 ūkininkų.

Vienas iš svarbiausių savivaldybės konkurencingumą apibūdinančių rodiklių yra tiesioginės užsienio investicijos (TUI). Vertinant TUI dinamiką 2009–2011 m., investicijos Kretingos r. mažėjo. 2009-aisiais jos sudarė 66,07 proc., o 2011 m. – tik 37,18 proc.

2009–2011 m. materialinių investicijų apimtys Kretingos r. sav. buvo 472,8 mln. Lt.

Materialinių investicijų Kretingos rajone rodiklio šuolis 2010 m. siejamas su įmonės „Renerga“ 2010 m. gruodžio mėn. perduotu eksploatuoti ir atidarytu 17 vėjo jėgainių parku „Benaičiai 1“, į kurį investuota 212 mln. Lt.

2012 m. pradžioje Kretingos r. sav. buvo įregistruoti 1 tūkst. 807 ir veikė 852 ūkio subjektai. 2013 m. pradžioje 838 (arba 99,5 proc.) Kretingos r. sav. veikusių ūkio subjektų buvo mažos ir vidutinės įmonės (iki 250 darbuotojų).

2012 m. duomenimis, didžiausi darbdaviai Kretingos r. buvo UAB „Vlantana“ (700 darbuotojų) ir UAB „Ostsee Fisch Kretinga“ (153 darbuotojai).

Turizmo požiūriu Kretingos rajonas – viena iš tų pajūrio vietovių, kurias poilsiui renkasi ne tik aktyviai pramogauti pageidaujantys, bet ir gamtą bei architektūrą pažinti norintys turistai.

Kretingos r. sav. teritorijoje esančius turizmo išteklius galima būtų suskirstyti į tris pagrindines grupes: šalies žinomumo, regiono ir vietinės svarbos.

2011 m. buvo vienas šalies žinomumo objektas – nuotykių parkas „Lūšies kelias“ „HBH Juozo alaus“ komplekse (Žibininkų k., Kretingos r.), 2012 m. pabaigoje, 2013 m. – Kretingos muziejus, buvusi Tiškevičių dvaro sodyba.

2017-ųjų pradžioje Kretingos r. savivaldybėje veikė 811 mažų ir vidutinių įmonių. Iš jų 475-iose dirbo iki 4, 183-ose – nuo 5 iki 9, 3-ose – nuo 150 iki 249 darbuotojų. 2018 m. pradžioje priskaičiuota 837 įmonių.

Rita Vaitkienė, 2018

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 9, 10, 16, 27, 36, 37, 51, 59, 62, 68–70, 74, 78, 82, 83, 101, 112, 113, 148, 150, 161, 163, 165, 202, 206, 212, 233, 235–237, 253, 255, 256, 260–264. ISBN 978-609-404-057-3.
  2. Kretingos rajono savivaldybės 2014–2020 m. plėtros planas: esamos būklės analizė. Iš Kretingos rajono savivaldybės administracija [interaktyvus]. 2013, 1 dalis, p. 11–12, 14, 18, 19, 25. Atnaujinta 2017 m. liepos 13 d. [žiūrėta 2018 m. vasario 19 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.kretinga.lt/node/7949>.
  3. Veikiančių įmonių skaičius metų pradžioje. Iš Oficialiosios statistikos portalas [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas [b. m.]. Atnaujinta 2018 m. sausio 5 d. [žiūrėta 2018 m. vasario 19 d.]. Šiuolaikinė Lietuva, 1991 – dabar. Kretingos r. sav. [2013–2017]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/>.
  4. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius metų pradžioje. Iš Oficialiosios statistikos portalas [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas [b. m.]. Atnaujinta 2018 m. sausio 5 d. [žiūrėta 2018 m. vasario 19 d.]. Šiuolaikinė Lietuva, 1991 – dabar. Kretingos r. sav. [2016–2018]. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/>.


© 2010–2018 Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka,
Vilniaus g. 8, LT-97108, Kretinga, Tel. (8 445) 78984, Faks. (8 445) 78980, El. paštas biblioteka@kretvb.lt