Religija

Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Sukurta: 2011-11-11 | Atnaujinta: 2015-12-02

Senoji Salantų bažnyčia. Iš Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011, p. 20. .Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia yra Salantuose, Minijos dešiniojo intako – Salanto – kairiajame krante. Priklauso Palangos dekanatui.

Pirmąją bažnytėlę Skilandžių kaime įsteigė Salantų dvaro valdytojas, karaliaus Zigmanto III arklininkas Mikalojus Pasamovskis. 1603 m. vyskupas Merkelis Giedraitis ją pripažino Mosėdžio filija. 1630 m. M. Pasamovskis, norėdamas Salantuose įsteigti parapiją, pastatė naują daug didesnė bažnyčią, pavadintą Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų vardu. Tai buvo atsakas reformacijos įtakoje įvairių konfesijų atstovų aiškinamų tiesų pasimetusiems valstiečiams. Tuometinis fundatorius užrašė bažnyčiai už 6 mylių nuo Salantų buvusius Ablingos, Laigių ir Ližių kaimus su 34 valakais žemės ir 21 sodyba, kuriose gyveno 91 prievoles atliekantis baudžiauninkas. Pastačius bažnyčią, 1631 m. vyskupas Merkelis Elijaševičius Geišas įsteigė parapiją. Nuo 1638 m. gyvenvietė pradėta vadinti Salantais.

Senajai bažnyčiai sunykus, jos vietoje, 1724 m. (kitur minimi 1667 m.) Salantų savininkas Vladislovas Vaina ir kitos Salantų valdos dalies savininkas, Grūšlaukės seniūnas, kunigaikštis Kazimieras Dominykas Oginskis pastatė naują bažnyčią, kurią 1750 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius suteikdamas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą. Ji buvo medinė, vienos navos, su renesansiniu kelių tarpsnių bokšteliu ir gotiškų proporcijų penkiasiene apside. Buvo dideli, darniai skambantys vargonai, keli dideli varpai, gausu liturginių indų, bažnytinių rūbų. Bažyčią puošė du dideli krištoliniai sietynai.Priešais didįjį altorių buvo vienas antkapis – marmurinė lentelė bronziniuose rėmuose, skirta bažnyčios koliatoriaus ir iš dalies fundatoriaus Stanislovo Vainos, mirusio 1649 m., atminimui. Po grindimis – du rūsiai: viename laidojami kunigai, o kitame – bažnyčios fundatoriai ir kolitoriai.

1848 m. bažnyčia remontuota, 1860 m. naujai paauksuoti visi seni, gražios drožybos altoriai

Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Fotografuota J. Klietkutės, 2012 m.Baigiantis XIX a., parapijiečiai susirūpino naujos bažnyčios statyba. 1902 m. architektas Karlas Edvardas Strandmanas (K. E. Strandmann) sukūrė mūrinės bažnyčios projektą. 1903 m. klebonas A. Neverdauskas bažnyčios statybai pradėjo rinkti aukas, suvežė akmenis pamatams, o dvaro žemėje pastatė daržines plytoms džiovinti.

1906 m. pavasarį nugriauta senoji bažnyčia, į Gargždelės bažnyčią perkelta dalis jos įrangos. 1906 m. liepos 22 d. pašventintas naujosios Salantų bažnyčios pamatinis akmuo. Parapijoje tuo metu klebonavo kunigas Pranciškus Urbonavičius.

1911 m. bažnyčia baigta statyti. 1918 m. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų vardu ją konsekravo Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius. Priklausė Skuodo dekanatui.

Bažnyčia istoricizmo laikotarpio, neogotikinė, puošniai dekoruota, lotyniško kryžiaus plano, trijų navų, su transeptu ir trisiene apside. Bažnyčios skliautai kryžminiai, interjerą puošia neogotikinio stiliaus suolai, klausyklos ir 5 mediniai altoriai, kuriuos darė vietinis meistras S. Balčiūnas. Didelę vertę turi apie XVII a. Švč. Mergelės Marijos su kūdikėliu Jėzumi ant rankų paveikslas, XIX a. papuoštas tauriųjų metalų ornamentuotais aptaisais. Paveikslas buvo pirmosios Salantų bažnyčios altoriuje. Vakarinėje transepto dalyje, esantis Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios paveikslas tapytas XIX a.: abu šie paveikslai yra paskelbti Lietuvos dailės paminklais. Bažnyčios priekyje – du 70 m aukščio kvadratinio plano bokštai įkomponuoti pastato kampuose. Bokštų viršų užbaigia smailūs trikampiai frontonai, kiekviename jų – apskrita niša, virš transepto – bokštelis.

Virtuali Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios interjero panorama.

Jolanta Klietkutė, 2011

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. JUZUMAS, Vincentas. Žemaičių vyskupijos aprašymas. Varniai, 2013, p. 383–384.
  2. KVIKLYS, Bronius. Mūsų Lietuva. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Vilnius: Mintis, 1991, t. 4, p. 326-330.
  3. MISIUS, Kazys; ir ŠINKŪNAS, Romualdas. Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius, 1991, p. 378-379.
  4. MISIUS, Kazys. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. Iš Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011, p. 36-41. ISBN 978-447-016-5.
  5. Palangos dekanatas. Iš Telšių vyskupija [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. vasario 4 d.].  Telšiai: Telšių vyskupija, Katalikų interneto tarnyba, 2010. Prieiga per internetą: <http://telsiuvyskupija.lt/?id=56>.
  6. PETRAUSKAS, Vytautas. Salantų parapijai – 395 metai. Pajūrio naujienos, 1998, rugpj. 21.
  7. Salantų bažnyčia. Iš Salantų regioninis parkas [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. vasario 8 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.salanturp.lt/16041/kultura/architektura/salantu-baznycia.html>.
  8. Salantų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Kultūros vertybių registras [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. gruodžio 1 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=30631&lang=lt>.
  9. ŠUKEVIČIUS, Kostas Rimantas. Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia [interaktyvus]. Iš Lietuva panoramose. [Vilnius]: Panoramas.lt; UAB "Modernių elektroninių technologijų komunikacijos", 2006 [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=1961&lg=2>.
Ačiū! Laiškas išsiųstas nurodytu adresu.
Uždaryti
Uždaryti
Jūsų el. paštas*
Draugo el. paštas*
Komentaras*