Religija

Religija
Sukurta: 2010-11-08 | Atnaujinta: 2012-03-28

Pirmieji katalikų tikėjimą į Lietuvos pajūrio žemes XIII a. atnešė vokiečių riteriai – Livonijos ordino kryžiuočiai. Kretingos krašto gyventojai pirmą kartą buvo pakrikštyti 1253–1258 m., tapo Klaipėdos parapijiečiais. Tuo metu į Kretingos apylinkes atvyko ir Mažesnieji broliai (pranciškonai), čia apaštalavo skelbdami Dievo žodį.

1260 m. Kretingos pilies žemių gyventojai sukilo, grįžo prie pagonių tikėjimo, puldinėjo Klaipėdos pilį (Memelbergą). 1263 m. kryžiuočiai surengė karo žygį prieš Kretingos pilį. Puolimo metu kryžiuočiai buvo sutriuškinti, o jiems vadovavęs Klaipėdos pilies komtūras pateko į nelaisvę. Atsidėkodami už pergalę, kretingiškiai jį paaukojo ant laužo pagoniškiems dievams.

Antrasis Kretingos žemės gyventojų krikštas siejamas su 1413 m. prasidėjusiu Žemaičių krikštu, tačiau vietinių gyventojų sąmonėje dar ilgai išliko pagoniškojo tikėjimo samprata.

XVI a. išplitęs protestantizmas Žemaitijoje sukėlė sumaištį. Kretingos valsčiaus kaimuose paplito liuteronizmas, kurį skelbė evangelikų liuteronų misionieriai, o šalia esančioje Kartenoje įsitvirtino kalvinizmo sekėjai – evangelikai reformatai.

Evangelikų liuteronų mokymą išpažino ir Žemaičių seniūnas Jonas Jeronimas Chodkevičius, kuris 1572 m. tapo Kretingos dvaro savininku, o netoliese esančiame Skuode pastatė evangelikų liuteronų bažnyčią, įkūrė Johanesburgo miestą, apgyvendinęs jame iš Livonijos pakviestus amatininkus evangelikus liuteronus. Gyvenimo pabaigoje, paveiktas kontrreformacijos, jis priėmė katalikybę.

Krikščionių (katalikų, evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų) nesutarimai ir ginčai lėmė, kad nemaža dalis žemaičių grįžo prie pagoniškojo tikėjimo.

Katalikybės pozicijų ginti stojo Kretingos dvaro savininkas, Žemaičių seniūnas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vadas Jonas Karolis Chodkevičius. Jis uždraudė Kretingos valsčiaus gyventojams bendrauti su protestantų kunigais, o 1602 m. Kretingos kaimo kapinėse, veikusiose Akmenos upės dešiniajame krante, pastatė pirmąją bažnyčią. Ją prižiūrėti ir valsčiaus gyventojų dvasiniu gyvenimu rūpintis pavedė į Kretingą atvežtiems vienuoliams bernardinams (pranciškonams observantams).

1609 m. sausio 23 d. privilegija J. K. Chodkevičius įsteigė naują miestą, suteikė jam Magdeburgo teises bei herbą (Švč. Mergelė Marija su kūdikėliu ant rankų) ir leido gyventi visiems, panorusiems tvarkytis pagal šią teisę. Tačiau buvo išimčių: miesto piliečiais galėjo tapti tik katalikai ir protestantai. Katalikai turėjo teisę statytis mieste naujas bažnyčias ir vienuolynus, o protestantams buvo uždrausta turėti savo bažnyčių ir kunigų. Mieste apsigyventi Jonas Karolis Chodkevičius griežtai uždraudė žydams ir totoriams (musulmonams). Jie galėjo čia pasirodyti tik turgaus ir prekymečių dienomis.

Pirmieji Kretingos žydai kūrėsi už miesto ribų, gretimuose kaimuose. Miesto inventoriuose jie nebuvo minimi, o į magistrato knygas patekdavo sudarę sandėrius su miesto piliečiais arba su jais besibylinėdami. Kretingos mieste žydų bendruomenė įsikūrė XVIII a. 6-ajame dešimtmetyje. 1752 m. žydai dar nebuvo minimi, o 1765 m. gyveno jau 92 žmonės. 1771 m. parengtame Kretingos grafystės inventoriuje minimas Naujamiestis Akmenos upės saloje prie užtvankos apie XVIII a. vidurį įkurtas žydų, kuriems tebebuvo draudžiama gyventi pačiame mieste.

Matydamas naudą, kurią dvarui ir miestui neša prekyba besiverčiantys žydai, vyskupas I. J. Masalskis toleravo jų kūrimąsi mieste, tačiau stengėsi tai reglamentuoti. Jiems buvo uždrausta gyventi Vokiečių (Birutės) gatvėje, tačiau leista keltis į Klaipėdos (Mėguvos) gatvę, už miesto sienos, prie projektuojamo kelio į Klaipėdą, kur buvo leista pasistatyti ir mokyklą. Vėliau žydų bendruomenė išplito, savo rankose sutelkė beveik visą miestelio verslą, pasistatė dvi sinagogas ir maldos namus. Kretingos žydų bendruomenė buvo visiškai sunaikinta 1941 m.

Pirmieji evangelikai liuteronai Kretingoje pasirodė XVI a. Tačiau dėl magdeburgijos privilegijoje taikomų apribojimų ir aktyvios bernardinų veiklos mieste ir apylinkėje protestantų gyveno labai mažai. Laikui bėgant jų gretas papildydavo iš Prūsijos karalystės ir Kuršo atsikeliantys amatininkai, dvarų tarnautojai ir žemdirbiai.

Kraštą užėmus rusams, evangelikams liuteronams atsirado palankios galimybės apginti savo teises. 1802 m. jie išsirinko įgaliotinius ir nusiuntė pas Palangoje apsistojusį carą Aleksandrą I, kurio prašė atleisti nuo prievolių ir mokesčių bernardinų vienuolynui, leisti įkurti Kretingoje evangelikų liuteronų parapiją, pasistatyti bažnyčią, kleboniją, prieglaudą ir mokyklą. 1802 m. liepos 7 d. raštu caras Aleksandras I atleido Kretingos liuteronus nuo visų mokesčių katalikų vienuolynui bei įpareigojo juos pasirūpinti savo kunigo išlaikymu ir davė sutikimą pasistatyti bažnyčią bei kleboniją. Kretingos evangelikų liuteronų parapija gyvuoja ir šiomis dienomis.

Po 1863 m. sukilimo Kretingoje buvo dislokuota Rusijos pasienio sargybos brigada, gyveno kariškių šeimos. Gargždų (Kęstučio) gatvėje veikė karo ligoninė, ginklų remonto dirbtuvės, kareivinės. 1864 m. Telšių karinės apskrities viršininkas prašė leidimo Kretingoje pasienio sargybos įgulai pastatyti stačiatikių bažnyčią, kuri taip pat aptarnautų miestelyje ir dvare įsikūrusius tarnautojus stačiatikius. 1866 m. Kretingoje buvo įsteigta stačiatikių parapija, pastatyta cerkvė ir koplyčia kapinėse. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, 1915 m. pradžioje, didžioji dauguma stačiatikių paliko Kretingą ir evakavosi į Rusiją. 1926 m. Kretingos apskrityje gyveno tik 300 stačiatikių, kurie tesudarė 0,35 % visų gyventojų. Vėliau stačiatikių bendruomenė nunyko.

1868 m. grafui N. Zubovui priklausiusioje Kretingoje gyveno 2 tūkt. 573 gyventojai, iš jų – 1 tūkst. 509 judėjų tautybės (arba beveik 59 %), 438 lenkai ir lietuviai katalikai (17 %), 362 (14 %) stačiatikiai rusai, 263 liuteronai vokiečiai (10 %). Nedaug Lietuvos miestų anuo metu turėjo net keturias stambias religines bendruomenes.

2012 m. Kretingos rajone yra 13 bažnyčių: dvi iš jų – katalikų ir evangelikų liuteronų – Kretingos mieste. Jauniausia bažnyčia yra Kūlupėnuose, pastatyta 2010 m.; seniausia (ne tik rajone, bet ir Žemaitijoje) yra Kretingos mieste esanti Viešpaties apreiškimo švč. Mergelei Marijai bažnyčia, pastatyta 1617 m. Yra 5 parapinės ir 3 vienuolynų koplyčios. Veikia 6 vienuolijos ir 7 religinės bendruomenės. Be katalikų, dar yra evangelikų liuteronų, Naujosios apaštalų bažnyčios, Jehovos liudytojų, Sahadža joga religinės bendruomenės.

Jolanta Klietkutė, 2012

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. BENDIKAS, Valteris. Parapijos istorija. Iš Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia [interaktyvus]: [b.v]: Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia, 2009 [žiūrėta 2012 m. vasario 4 d.] Prieiga per internetą: <http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Kretingos-parapija/Parapijos-istorija/Parapijos-istorija>.
  2. KANARSKAS, Julius. Bernardinų vienuolyno įkūrimas Kretingoje. Iš Kretingos Pranciškonai [interaktyvus]: [Kretinga]: Kretingos pranciškonai, 2012 [žiūrėta 2012 vasario 14 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretingospranciskonai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=34:bernardin-vienuolyno-krimas-kretingoje&catid=21:vienuolyno-istorija&Itemid=68>.
  3. KANARSKAS, Julius. Evangelikų liuteronų bendruomenė. Iš Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 103. ISBN 978-609-404-057-3.
  4. KANARSKAS, Julius. Karolštato arba Kretingos miestas. Iš Kretingos Pranciškonai [interaktyvus]: [Kretinga]: Kretingos pranciškonai, 2012 [žiūrėta 2012 vasario 14 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretingospranciskonai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=13:karoltato-arba-kretingos-miestas&catid=19:kretingos-istorija&Itemid=70>.
  5. KANARSKAS, Julius. Pirmieji krikščionybės žingsniai Kretingoje. Iš Kretingos Pranciškonai [interaktyvus]: [Kretinga]: Kretingos pranciškonai, 2012  [žiūrėta 2012 vasario 14 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretingospranciskonai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=103:pirmieji-krikionybs-ingsniai-kretingoje&catid=20:parapijos-istorija&Itemid=69>.
  6. KANARSKAS, Julius. Pirmoji Kretingos katalikų bažnyčia. Iš Kretingos Pranciškonai [interaktyvus]: [Kretinga]: Kretingos pranciškonai, 2012 [žiūrėta 2012 vasario 14 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretingospranciskonai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=104:pirmoji-kretingos-katalik-banyia&catid=20:parapijos-istorija&Itemid=69>.
  7. KANARSKAS, Julius. Stačiatikių bendruomenė. Iš Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 106–108. ISBN 978-609-404-057-3.
  8. Kretinga. Iš Žydai Lietuvoje [interaktyvus]: [b.v.]: Žydai Lietuvoje, 2006 [žiūrėta 2012 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/564/>.
  9. MIŠKINIS, Algimantas. Kretinga. Iš Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, III tomas: Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai, I knyga. Vilnius: Savastis, 2004, p. 295–309. ISBN 9986-420-57-1.
  10. The History of Kretinga. Iš Kretinga – The History of the Shtetl of the Gillis Family [interaktyvus]: [b.v.]: Jon Seligman, 2007–2010 [žiūrėta 2012 vasario 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.seligman.org.il/kretinga_history.html>.
Ačiū! Laiškas išsiųstas nurodytu adresu.
Uždaryti
Uždaryti
Jūsų el. paštas*
Draugo el. paštas*
Komentaras*