Kultūra

Mitologinis paveldas
Sukurta: 2010-11-17 | Atnaujinta: 2014-03-19

Kretingos r. mitologiniam paveldui priskiriami tautosakoje minimi senovės kulto ir kitos žmonių veiklos objektai. Kultūros vertybių sąrašuose įregistruota 26 tokie objektai.

Didžiausią grupę – 16 objektų – sudaro mitologiniai akmenys, pasižymintys dydžiu (Benaičių Kūlių Bobelė), neįprasta forma (balną primenantis Raguviškių Balniaus kūlis), pėdos pavidalo įdubimais (Kartenos Laumės kūlis su Karvės, Velnio pėda, Salantų akmuo su Laumės pėda), dubens pavidalo įgilinimais (Skaudalių akmuo su dubeniu). Dažnai jie vadinami Laumės kūliu (Imbarės, Laivių, Pryšmančių), Velnio akmeniu (Auksūdžio, Genčų I, Genčų II), rečiau – Aukuru (Alkos, S. Įpilties), Čerauninko kūliu (Prystovų). Kiti vardus gavo pagal buvimo vietą: Naujosios Įpilties Daubos kūlis guli dauboje, Vaineikių Šlaveitos kūlis stūkso prie Šlaveitos upelio.

Neretai šventieji akmenys priklauso priešistorinių paminklų kompleksams: jie yra piliakalnių, senovės gyvenviečių, laidojimo paminklų teritorijoje ar artimiausioje aplinkoje, taip pat šventkalniuose – akmenys su dubenimis, įdubomis, lygia plokštuma, „pėdomis“.

Iš žemės trykštantys šaltiniai, kuriems žmonės priskyrė gydomąją galią, o vandenį vartojo įvairioms ligoms gydyti, priskiriami antrajai grupei. Jų žinomi keturi – du išteka iš po akmenų, su kuriais sudaro mitologinių vietų kompleksus (Erškėtyno, Senosios Įpilties), o kiti du (Alkos, Būdviečių) – trykšta iš žemės. Šaltiniai – labai dažni senųjų šventviečių kompleksų elementai, daugelio jų šventumą reikia kildinti iš priešistorinių senųjų gyvenviečių ir kapinynų naudojimo laikų.

Mitologinių kalnų įregistruota šeši, jie sudaro trečiąją grupę. Vieni jų vadinami Alkos kalnu (Alkos, Joskaudų, Naujosios Įpilties, Rūdaičių), kiti – Balkos kalnu (Benaičių), Čerčesnagiu (Gaudučių) ir yra siejami su pagonių kulto vietomis. Mitologiniai kalnai (šventkalniai) dažnai siejasi su archeologinių paminklų kompleksais, atskirais piliakalniais, kapinynais arba yra praeityje tankiai apgyvendintose teritorijose.

Lina Buikienė, 2010

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. Kretingos rajono kultūros paveldas. Klaipėda: Libra Memelensis, 2005, p. 4–5. ISBN 9955-544-45-7.
  2. VAITKEVIČIUS, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. Vilnius: Diemedis, 1998, p. 33–46, 66–67, 101. ISBN 9986-23-037-3
Ačiū! Laiškas išsiųstas nurodytu adresu.
Uždaryti
Uždaryti
Jūsų el. paštas*
Draugo el. paštas*
Komentaras*