Kultūra

Rotušės aikštė
Sukurta: 2013-12-04 | Atnaujinta: 2016-03-14

1771 m. Kretingos mstl. plano dalis – Turgaus aikštė. Iš Kanarskas J. Kretinga praeities skraistę praskleidus, p. 61XVII a. pradėjus statyti Karolštato (Kretingos) miestą, dabartinės Rotušės aikštės pietinėje dalyje buvo suplanuota ir įrengta turgavietė su magistrato namais – rotuše. Centrinė miesto aikštė buvo kvadratinė, apie 142x142 metrų dydžio. Miesto aikštėje viešai buvo skaitomi magistrato nutarimai. Naujausią informaciją pateikdavo šauklys. Čia pat miesto aikštėje buvo vykdomos ar skelbiamos bausmės už padarytus nusikaltimus.

Iš XVII a. pr. išlikusiuose dokumentuose užfiksuota, kad miesto valdyba reikalavo akmenimis grįsti miesto gatves ir aikštę. Tai buvo atliekama ne tik valdžios, bet ir pačių kretingiškių – kiekvienas miesto gyventojas privalėjo išgrįsti tam tikrą dalį gatvės ar turgaus aikštės.

Rotušės a. šiaurinė dalis. Fotografuota P. Mongirdaitės, 1910 m.Sklypuose šalia aikštės gyvenamųjų namų statyba pradėta XVII–XVIII a. Pastatai privalėjo būti estetiški, tvarkingi. Miesto valdymo nuostatuose rašoma, kad jei kuris nors gyventojas nepajėgė šalia aikštės išlaikyti gražų ir tvarkingą namą, turėjo jį parduoti. Jei savininkas nesutikdavo kraustytis kitur, tai miesto valdžia savavališkai turėjo teisę parduoti namą pasiturinčiam piliečiui. Sklypai šalia aikštės buvo patys brangiausi ir tuo metu kainavo keturis auksinius.

Privaloma buvo rūpintis ir būstų šalia aikštės apsauga nuo gaisrų. Magistratas buvo įsakęs šiaudinius namų stogus pakeisti kitokia danga, kaminus išvesti virš stogo ir nuolat valyti. Kas neturėjo šulinio privalėjo laikyti pilnas vandens statines. Nežinia ar šių reikalavimų miestiečiai paisė.

XX a. pr. aikštės nuotraukose matosi šulinys, kurį vėliau pakeitė artezinis šulinys su rankiniu siurbliu.

Rotušės a. šiaurinė dalis. Fotografuota S. Vaitkevičiaus, 1936 m. KM IF 7487Nepaisant didelių pastangų apsisaugoti nuo gaisro, Kretingos miestui ne kartą teko kovoti su ugnimi. XVII–XVIII a. vykusių gaisrų centinės aikštės teritorijoje priežastis buvo suirutė ir vykę karai. Prie aikštės buvę pastatai praktiškai visi mediniai, todėl ugnis įsiplieksdavo čia greitai ir ilgam. Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis, perėmęs Kretingos grafystės valdas, miesto vadovybei paliepė pasirūpinti tuo, jog kuo greičiau miestas taptų mūrinis. Realiai mūrinių pastatų šalia aikštės statyba pradėta 1790 m.

XIX a. raštuose randamas lenkų istoriko M. Galinskio mintis, jog Kretinga esanti gražus mūrinis miestelis. Aikštėje stovėjo stačiatikių bažnyčia, gaisrinės pastatas, prie stulpų pritvirtinti žibintai, nors to laikmečio gyventojų užrašuose tvirtinama, kad šviesos užtekdavo tik šviečiant ryškiai mėnesienai.

Kretingos Rotušės a. Fotografuota J. Klietkutės, 2012 m.XIX a. pabaigoje šalia miesto aikštės iškilo evangelikų liuteronų maldos namai – kirchė. Tuo pačiu metu įsikūrė savanorių gaisrininkų komanda. Šalia medinio gaisrinės pastato aikštės centre iškilo aukštas stebėjimo bokštas.

Savanoriams ugniagesiams ypač smarkiai teko pasidarbuoti 1915 m. Kilęs gaisras sunaikino beveik visus pastatus aplink centrinę aikštę. Rytiniame aikštės plote išliko tik liuteronų bažnyčia ir šalai jos stovėjęs medinis pastatas.

Po to, kai 1918 m. Lietuva atgavo nepriklausomybę, Kretingos centras atrodė niūriai. Viduryje teritorijos stūksojo karo metais nukentėjusi cerkvė, joje pamaldos nebevyko, mat praktiškai mieste nebeliko stačiatikių bendruomenės. 1927–1928 m. cerkvė iš viso nugriauta.

Po karo miesto atstatymas pradėtas tik trečiajame dešimtmetyje, kai stabilizavosi valstybės politinė, ekonominė, socialinė padėtis. Namai palei aikštę atstatomi pagal seną planą – šoniniais fasadais atsukti į aikštę. Išliko reikalavimas, kad namai būtų gražūs – mūriniai aptinkuoti, o mediniai apkalti obliuotomis lentomis ir nudažyti aliejiniais dažais, o skiedrų stogai nudažyti švediškais raudonais dažais.

Pati aikštė pradėta tvarkyti artėjant Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui. Jos centre įrengtas skverelis, vadintas sodeliu. Aikštės centre pastatytos klombos gėlėms, bei Laisvės paminklas, kurio atidengimo iškilmės vyko 1930 m. Tuo pat metu aikštė pavadinta Viešąja aikšte. Praktiškas visas miestas jau buvo apšviestas elektra, nepaisant to, jog tuo metu elektros energija buvo labai brangi. Šalia aikštės nutiesti šaligatviai, atnaujinti gatvių ir pačios aikštės grindiniai.

Aikštėję stovėjęs medinis ugniagesių pastatas 1938 m. buvo nugriautas ir Kęstučio g. pastatyta nauja moderni mūrinė gaisrinė.

Aplink Viešąją aikštę telkėsi pagrindinės apskrities, valsčiaus ir miesto valdymo įstaigos, taip pat parduotuvės, bankai, vaistinės, gyveno įtakingiausi ir labiausiai pasiturintys Kretingos gyventojai.

Antrojo pasaulinio karo metu, miesto aikštė buvo tapusi vokiečių patyčių vieta – čia buvo suvaryti mieste likę vyrai, ir okupantai juos atvirai žemino, niekino. Vėliau padegta Kretingos sinagoga (buvusi dabartinėje viešbučio „Mėguva“ vietoje). Ugnis persimetė į senamiestį. Žmonės iš degančių namų savo daiktus susinešė į miesto aikštę, kuri per valandą tapo įvairių daiktų sandėliu. Po gaisro liko sveika tik rytinė aikštės dalis.

Karo metu centrinė aikštė buvo tapusi vokiečių karių kapinėmis. XX a. šeštame dešimtmetyje kapai perkelti į Kretingos dvaro sodo teritoriją. Dar du kapai rasti 1992 m. archeologams tyrinėjant aikštę.

1949 m. nuverstas ir iš aikštės išgabentas Laisvės paminklas. 1986 m. jo fragmentai rasti Akmenos upėje.

XX a. penktame šeštame dešimtmetyje aikštės teritorija išvalyta nuo griuvėsių, pradėta formuoti nauja Kretingos miesto aikštė. Šiaurinė aikštės dalis liko neapstatyta, čia įrengtas skveras. Suprojektuota nauja 4 ha dydžio aikštė, kuri pradžioje pavadinta Tarybų, o nuo 1990 m. – Rotušės aikšte.

Kretingos miesto 750-ies metų jubiliejaus proga Rotušės aikštė sulaukė kapitalinio remonto. Rekonstruotoje aikštėje dabar telpa per 200 automobilių. Šalia skverelio išplatinti šaligatviai, įrengta trikampė aikštelė, kuriame pastatytas paminklas miesto fundatoriui Jonui Karoliui Chodkevičiui atminti. Centrinėje miesto aikštės dalyje pakeista šaligatvių ir mašinų stovėjimo aikštelės danga, kitaip išdėstyti gėlynai, daugiau erdvės palikta prie Laisvės paminklo. Kretingos miesto valdžia tolimoje ateityje planuoja atstatyti istorinį rotušės pastatą, o kol kas toje vietoje Kalėdoms papuošiama eglė, vyksta mugės.

Kretingos Rotušės aikštė yra XVII a. urbanistikos paminklas.

Virtuali Rotušės aikštės panorama

Erika Kazlauskienė, 2004

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. KANARSKAS, Julius. Rotušės aikštė. Pajūrio naujienos, 1993, gruodžio 3, p. 4
  2. KANARSKAS, Julius. Rotušės aikštė. Pajūrio naujienos, 1993, lapkričio 19, p. 4
  3. KANARSKAS, Julius. Rotušės aikštė. Pajūrio naujienos, 1993, lapkričio 26, p. 4
  4. KANARSKAS, Julius. Rotušės aikštė. Pajūrio naujienos, 1993, gruodžio 10, p. 4
  5. KANARSKAS, Julius. Rotušės aikštė. Pajūrio naujienos, 1993, gruodžio 17, p. 4
  6. KANARSKAS, Julius. Rotušės aikštė. Pajūrio naujienos, 1993, gruodžio 24, p. 4
  7. KANARSKAS, Julius. Rotušės aikštė. Pajūrio naujienos, 1994, sausio 7, p. 4
  8. KANARSKAS, Julius. Rotušės aikštė. Pajūrio naujienos, 1993, sausio 14, p. 4
  9. KAZLAUSKIENĖ, Erika. Rotušės aikštė [interaktyvus]. Kretinga: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 200č–2013 [žiūrėta 2013 m. gruodžio 4 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretvb.lt/lt/krastotyra/miesto-istorija/205-rotuses-aikste>.
  10. ŠUKEVIČIUS, Kostas Rimantas. Kretinga [interaktyvus]. Iš Lietuva panoramose. [Vilnius]: Panoramas.lt; UAB "Modernių elektroninių technologijų komunikacijos", 2006 [žiūrėta 2012 m. gegužės 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=1964&lg=2>.
Ačiū! Laiškas išsiųstas nurodytu adresu.
Uždaryti
Uždaryti
Jūsų el. paštas*
Draugo el. paštas*
Komentaras*