Kultūra

Motiejaus Valančiaus gimtinės sodyba-muziejus
Sukurta: 2010-11-23 | Atnaujinta: 2014-01-10

Kretinga, Nasrėnai, Nasrenai, istorinis paveldas, gimtinės sodybos, sodybos muziejai, muziejaiNasrėnai yra Kretingos r. sav. teritorijoje, prie kelio Kretinga-Salantai, 4 km į šiaurės rytus nuo Kūlupėnų. Kaimas, priklausantis Salantų regioniniam parkui, yra vyskupo, rašytojo, švietėjo, blaivybės puoselėtojo Motiejaus Valančiaus (1801–1875) gimtinė. Čia prabėgo jo vaikystė. Nors M. Valančius parašė daug knygų, tačiau žinių apie save, tėvus, gimtinę beveik nėra palikęs.

Didelis susidomėjimas vyskupo M. Valančiaus asmenybe, jo darbais, veikla ir kur yra jo gimtinė, buvo jaučiamas pasitinkant jo 100–ąsias gimimo metines 1901 m. M. Valančiaus gimtinė buvo pradėta tvarkyti Kretingos muziejaus rūpesčiu. Kretingiškis archeologas, kraštotyrininkas I. Jablonskis yra sudaręs gimtosios Valančių sodybos planą, jame nurodė esamų ir buvusių pastatų vietas. Plane pažymėjo ir kalvės vietą (vyskupo tėvas buvo kalvis). Sodyboje senųjų pastatų beveik nėra, išlikusi tik įdomi penkių kamarų klėtelė, statyta XVIII a. pab., stogastulpis, keli šuliniai. 1998 m. rudenį klėtelė buvo restauruota Kūlupėnų sen. Komunalinės tarnybos darbuotojų. Juos konsultavo kūlupėniškis J. Lukauskas. Klėtelės medžio restauravimo darbus atliko kūlupėniškis A. Lubys. Stogui grąžinta pirminė jo forma. Jis dabar, kaip ir iki XIX a. vid., dengtas ilginiais šiaudais. Klėtelėje įrengta etnografinė ekspozicija (šeimos svirnelis, mergos kamara, grūdinė). 2008 m. M. Valančiaus stogastulpis buvo restauruotas salantiškio tautodailininko A. Pociaus firmos, darbus atliko nasrėniškis R. Kazakevičius. Paskutinį kartą M. Valančiaus stogastulpis buvo restauruotas 1985 m.. Tada naujai sukurtas stogastulpis pagal senojo pavyzdį, naujai padaryta vėtrungė-saulutė. Stogastulpį restauravo V. Stončius, metalinę dalį padarė A. Bimba. Finansavo broliai Milašiai: Antanas ir Gabrielius.

Kretinga, Nasrėnai, Nasrenai, istorinis paveldas, gimtinės sodybos, sodybos muziejai, muziejai, klėtelė, Motiejus Valančius1969 m. A. ir B. Milašių troboje, stovinčioje toje pačioje vietoje, kur buvo Valančių pirkia, įkurtas M. Valančiaus muziejus, kaip Kretingos kraštotyros muziejaus filialas. Jo įsteigimu daugiausiai rūpinosi I. Jablonskis ir tuometinis Kretingos muziejaus direktorius J. Mickevičius bei iš šio krašto kilęs akademikas fizikas A. Jucys. Įrengiant muziejų, pirmiausiai sodyboje pastatytas paminklinis akmuo. Ant jo J. Mickevičiaus rūpesčiu pritvirtinta metalinė lenta su tekstu: „Šioje sodyboje 1801 m. vasario 16 d. gimė rašytojas Motiejus Valančius“. Nuo 1990 m. muziejus tapo pavaldus Kūlupėnų sen., o jam vadovauja A. Čėsna. 1996 m. muziejus įregistruotas Kretingos r. sav. (steigėjas – Kretingos r. sav.). Oficialus muziejaus pavadinimas – Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus.

M. Valančiaus muziejaus ekspozicijoje pateikta medžiaga, atspindinti rašytojo gyvenimo ir kūrybos kelią, jo darbus 1850–1875 m. Ekspozicijoje rodomos M. Valančiaus knygelės, jo asmeniniai daiktai, nuotraukos, skrynia, kurią M. Valančius padovanojo knygnešiui Pranciškui Straupui (Stropui) 1868 m.

Prie kelio, vedančio į rašytojo gimtinės sodybą–muziejų, visus atvykstančius pasitinka žemaičio tautodailininko V. Majoro 1970 m. sukurta skulptūra „Palangos Juzė“. Ji tarsi šio muziejaus simbolis.

1997-1998 m. M. Valančiaus gimtinės sodyba pasipuošė dar keturiomis skulptūromis. Vieną iš jų, skirtą 1831 m. ir 1963 m. sukilėliams, sukūrė kretingiškis tautodailininkas A. Viluckis. Salantiškis L. Ruginis savo kūrinį paskyrė M. Valančiaus švietėjiškai veiklai. Kretingiškis S. Žiubrys įamžino Nasrėnus, o G. Staškauskas – M. Valančiaus blaivybės sąjūdį. Ne viena skulptūra sukurta ir pastatyta A. Skiesgilos. Tai M. Valančiaus kūrinių personažams Mikei Melagėliui ir Guviam Vencei, skulptūra „Bulvei Žemaitijoje 200 metų“ pagal kūrinį „Nauji išmoniai“ knygoje „Pasakojimas Antano Tretininko“. Tas pats skulptorius yra padaręs meninę Muziejaus iškabą ir skulptūrą „Angeliukas“. Sukurtos skulptūros Muziejaus lankytojams padeda įsigilinti į XIX a. laikotarpį, pažinti M. Valančių.

1969 m. liepos 15 d. Lietuvos Ministrų Tarybos Nutarimu Nr. 294, M. Valančiaus gimtinės sodyba paskelbta respublikinės reikšmės istorijos paminklu. 1997 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 380, M. Valančiaus gimtinės sodyba – klėtis, du šuliniai, stogastulpis paskelbti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto vertybe.

Virtuali Motiejaus Valančiaus gimtinės sodybos–muziejaus panorama (1).

Virtuali Motiejaus Valančiaus gimtinės sodybos–muziejaus panorama (2).

Lina Buikienė, 2010

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. ČĖSNA, Algis. M. Valančiaus gimtinės muziejus: kūrimo istorija ir veikla. Vilnius: Karminas, 2009, p. 8-15, 43. ISBN 978-609-8031-02-7.
  2. ČĖSNA, Algis. M. Valančiaus muziejus Nasrėnuose. Žemaičių žemė, 1999, nr.4, p. 38-39.
  3. MERKYS, Vytautas. Motiejus Valančius: tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo. Vilnius: Mintis, 1999, p. 40, 53. ISBN 5-417-00812-5.
  4. Nasrėnai. Iš Visuotinė Lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009, t. 16, p. 79. ISBN 978-5-420-01660-2.
  5. ŠUKEVIČIUS, Kostas Rimantas. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus [interaktyvus]. Iš Lietuva panoramose. [Vilnius]: Panoramas.lt; UAB „Modernių elektroninių technologijų komunikacijos“, 2006 [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=1958&lg=2>.
  6. ŠUKEVIČIUS, Kostas Rimantas. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus [interaktyvus]. Iš Lietuva panoramose. [Vilnius]: Panoramas.lt; UAB „Modernių elektroninių technologijų komunikacijos", 2006 [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=1960&lg=2>.
  7. VERTELKA, Bronius. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus. XXI amžius, 2007, gruodžio 19, p. 11.
  8. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus [interaktyvus]. Nasrėnai: [b. l.], 2009 [žiūrėta 2010 m. rugsėjo 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://nasrenai.lt/>.
Ačiū! Laiškas išsiųstas nurodytu adresu.
Uždaryti
Uždaryti
Jūsų el. paštas*
Draugo el. paštas*
Komentaras*