Kultūra

Istorinis paveldas
Sukurta: 2010-11-19 | Atnaujinta: 2014-11-24

Istoriniu paveldu vadinami objektai, susiję su krašto istorine raida, visuomeniniu ir kultūriniu gyvenimu, istoriniais įvykiais ir žymiomis asmenybėmis bei jų atminimu.

Kretingos r. didžiausią istorinio paveldo dalį sudaro laidojimo vietos – senosios kapinės, karių, rezistentų ir žymių žmonių kapai. Senųjų kapinių žinoma 136, iš kurių kultūros vertybių registre įrašytos 87. Įdomiausios iš jų – senosios kaimų kapinės (117), vadinamos Senkapiais, Kapeliais (Ankštakių, Kartenos, Ruginių II, Tūbausių II ir kt.), Markapiais (Bliūdsakių, Daktarų, Genčų, Kiauleikių, Klibių, Kretingos, Kurmaičių I, Kurmaičių IV, Kvecių, Pajuodupių, Pipirų, Pryšmančių I, Pryšmančių II, Ruginių I, Rūdaičių, Tūbausių I, Traidžių, Voveraičių ir kt.), Švedkapiais (Kurmaičių III, Tintelių I), Prancūzkapiais (Kurmaičių II, Traidžių II) ir pan., veikusios XVI-XIX a. Didesni kaimai (Kurmaičiai, Tinteliai, Tuzai, Vaineikiai, Žutautų Medsėdžiai) turėjo net po 2–3 kapines. Jos rymo kalvelėse, apjuostos akmeninių ir medinių tvorų, pylimų, griovių. Viduje dažniausiai stovi koplytėlė ir keli kryžiai, rečiau – koplytstulpis ir stogastulpis.

XVIII a. pab. 1795 m. valdžiai uždraudus laidoti žmones bažnytinėse kapinėse ir paliepus atokiau nuo bažnytkaimių, miestelių įsisteigti parapijos kapines, Kretingoje pradėjo veikti vadinamosios Kretingos parapijos senosios kapinės, o kiek vėliau, XIX a. antrojoje pusėje, – Kretingos parapijos naujosios kapinės, tyrinėtojų vertinamos, kaip dar vienas svarbus Kretingos krašto istorijos paminklas. Apie kitų konfesijų mirusiųjų pagerbimo papročius pasakoja evangelikų liuteronų (Bajorų, Ėgliškių, Joskaudų, Juzumų, Mažučių, Skudžių, Tolių, Vydmantų), žydų (Darbėnų, Kretingos, Laukžemės, Žvainių) ir stačiatikių (Kretingos) senosios kapinės.

XX a. pirmoje pusėje praūžusius karus mena 5 karių kapinės: Žadeikių I-ojo pasaulinio karo Rusijos ir Vokietijos karių kapai, II-ojo pasaulinio karo Kartenos, Kretingos ir Salantų SSRS karių kapai bei Vokietijos karių kapų vieta Kretingoje.

Kovas už laisvę primena savanorių kapas Kretingoje ir pokario rezistentų perlaidojimo (Darbėnai, Kartena, Kretinga) ir palaidojimo (Pesčiai, Žvainiai) vietos.

Kretingos r. kapinėse amžinam poilsiui atgulė nemažai žinomų asmenybių, palikusių ryškų pėdsaką valstybės, bažnyčios ir visuomenės istorijoje. Šiandien žinoma 20 tokių kapų. Gargždelės kapinėse ilsisi Oginskių orkestro vadovas Jozefas Mašekas (1864–1927), akmens meistrai Kazimieras (1905–1989) ir Vilius (1952–1992) Orvidai, liaudies meistras Petras Kalenda (1904–1986), Salantų bažnyčios šventoriuje – visuomenės ir bažnyčios veikėjai prelatai Pranas Urbonavičius (1868–1941), Antanas Simaitis (1887–1959). Grūšlaukės kapinėse palaidoti liaudies meistrai Antanas Klanius (1830–1920), Juozapas Paulauskas (1860–1945), skulptorius Antanas Mončys (1921–1993), Jokūbave – dailininkė Nijolė Dariūtė–Maštarienė (1925-1990), Kretingoje – bernardinų provincijolas Henrikas Skačkovskis (†1848), botanikas-kunigas Jurgis Ambroziejus Pabrėža (1771–1849), 1831 m. sukilimo dalyvis Ignotas Šalkauskis (1801–1870), paskutinysis bernardinų provincijolas Domininkas Šukevičius (1800–1876), literatas, I-ojo lietuviško spektaklio dalyvis Feliksas Janušis (1867–1920), „Bitės“ draugijos įkūrėjas, pranciškonų kunigas Jeronimas Pečkaitis (1885–1925), I-ojo lietuviško knygyno Kretingoje įkūrėja Marija Magdalena Nagevičienė (1847–1927), visuomenės veikėjas, provizorius Vladas Grudzinskas (1868–1936), pranciškonų provincijolas, kunigas Pranciškus Bizauskas (1861–1937), valstybės ir kultūros veikėjas, generolas Vladas Nagius-Nagevičius (1881–1954), Kretingos rajono Garbės pilietis, inžinierius-kraštotyrininkas Ignas Jablonskis (1911–1991), o evangelikų liuteronų kapinėse – visuomenės veikėjas, evangelikų kunigas Ansas Baltris (1884–1954).

Istorinių įvykių vietų sąraše yra 23 objektai, iš kurių į kultūros vertybių registrą įrašyti 5. Apie I-ąją sovietų okupaciją liudija kankinimų vieta prie Pastauninko tvenkinio, nacistinės okupacijos žiaurumus primena žudynių vietos ir kapai Darbėnuose (2), Dimitrave, Joskaudų miške, Kretingoje, Kvecių miške, Salantuose, Šalyne, Žvainiuose. Pokario kovas mena mūšių ir partizanų žuvimo vietos Budrių, Grūšlaukės, D. Žalimų, Kūlupėnų, Lubių, Nausėdų, Jokūbavo, Vaineikių, Voveraičių, Žibininkų ir kt. kaimuose.

Kretingos r. yra 24 atmintinos vietos, kurios skirstomos į žymių žmonių gimtines, paminklus asmenybėms ar istoriniams įvykiams atminti, kūrybinės veiklos vietas, istorinius įvykius ar asmenybes menančius statinius.

Žymių žmonių gimtinės yra dvi. Tai visuomenės ir bažnyčios veikėjo, rašytojo, vyskupo Motiejaus Valančiaus (1801-1875) gimtinės sodyba-muziejus Nasrėnuose ir akademiko, profesoriaus Adolfo Jucio (1904-1974) gimtinės sodyba Klausgalvų Medsėdžiuose.

Prie žymių žmonių kūrybinės veiklos vietų priskiriamos akmens skulptoriaus Viliaus Orvido (1952-1992) gimtinės sodyba Gargždelėje, kurioje saugoma jo paties, tėvo Kazimiero ir kitų menininkų sukurtų darbų kolekcija, taip pat liaudies meistro Petro Kalendos gimtinės sodyba Salantuose, kurioje tebestovi jį išgarsinusi Palangos Juzės skulptūra.

Paminklų asmenybėms ar įvykiams atminti yra 11. Tai 1930–1931 m. pastatyti (1989–1991 m. atstatyti) Nepriklausomybės paminklai (Darbėnai, Kretinga, Salantai), paminklas 1919–1920 m. kariams savanoriams (Kretinga), Atgimimo metais iškilę paminklai Lietuvių tautos kančioms 1941–1952 m. atminti (Kretinga, architektas E. Giedrimas, 1988 m.; Salantai, aut. V. Orvidas, 1989 m.), Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio (Jokūbavas, skulptorius M. Narbutas, architektas E. Giedrimas, 1991 m.), botaniko, bernardinų kunigo Jurgio Ambrozijaus Pabrėžos (Kretinga, skulptorius A. Bosas, architektas S. Manomaitis, 1993), vienuolio saleziečio Petro Perkumo (Darbėnai, skulptorius A. Ambrulevičius, 1997 m.) ir vyskupo Motiejaus Valančiaus (Nasrėnai, skulptorius K. Balčiūnas, architektas E. Giedrimas, 2001 m.) paminklai. 2009 m. birželio mėn. Kretingos Rotušės aikštės skvere atidengtas paminklas Jonui Karoliui Chodkevičiui (architektas A. Skiezgelas), Kretingos miesto, bažnyčios, vienuolyno įkūrėjui, Vilniaus vaivadai ir karvedžiui.

Istorinius įvykius ir asmenybes menančių statinių Kretingos r. yra 10. Pirmąjį pogrupį sudaro statiniai, susiję su sovietų represinėmis struktūromis – NKVD pasienio kariuomenės 1940–1941 m. būstinė ir areštinė Kretingoje (Šv. Antano rūmai), 1944–1952 m. saugumo ir milicijos būstinės ar jų vietos: Darbėnai, Kartena, Kretinga (2), Salantai. Antrąjį pogrupį sudaro Kretingos ir Kūlupėnų geležinkelio stotys, iš kurių 1941–1952 m. buvo vežami į tremtį Kretingos krašto žmonės. Trečiajam pogrupiui priskiriami statiniai, susiję su žymiais žmonėmis. Tai 1910 m. pastatytas namas (Kretinga, Kęstučio g. 12), kuriame gyveno literatas, kultūros veikėjas Feliksas Janušis ir jo duktė rašytoja Liūnė Janušytė, ir 1930 m. pastatyta senoji Kretingos miškų urėdijos sodyba, kurioje gyveno ir dirbo miškininkas, pajūrio apželdintojas, Kretingos urėdas Marijonas Daujotas.

Lina Buikienė, 2010

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. Kretingos rajono kultūros paveldas. Klaipėda: Libra Memelensis, 2005, p.5–6. ISBN 9955-544-45-7.
  2. Archeologiniai Igno Jablonskio tyrinėjimai. Parengė Julius Kanarskas. Kretinga: Kretingos muziejus, 2001, p. 18.
  3. KANARSKAS, Julius. Senosios kapinės. Iš Kretingos Pranciškonai [interaktyvus]. Kretinga: Kretingos Pranciškonai, [b. m] [žiūrėta 2010 m. liepos 8 d.]. Prieiga per internetą <http://www.kretingospranciskonai.lt/index.php?Itemid=71&catid=33:sakralinis-kultros-paveldas&id=115:senosios-kapins&option=com_content&view=article>.
  4. JOMANTAITĖ, Diana. Į Kretingą sugrįžo Jonas Karolis Chodkevičius. Pajūrio naujienos, 2009, birželio 12, p. 1.
  5. BAUŽYS, Justinas, SAVČIUKAS, Andrius. Senosios Kretingos parapijos kapinės. Iš Kretingos miestui 390 metų. Kretinga: Kretingos muziejus, 1999, p. 22–26.
Ačiū! Laiškas išsiųstas nurodytu adresu.
Uždaryti
Uždaryti
Jūsų el. paštas*
Draugo el. paštas*
Komentaras*