Kultūra

Fundacijos aktas
Sukurta: 2016-04-29 | Atnaujinta: 2016-10-13

Vienuolyno fundacijos aktas. Fotografuota P. Mongirdaitės, ~1908 m. KM-st-40Jonas Karolis Chodkevičius su žmona Sofija Mieleckaite, pasikvietę Kretingon brolius bernardinus, nieko jiems nebuvo pasižadėję raštu. Bet norėdami, kad jų įkurtas Kretingos pranciškonų vienuolynas išsilaikytų, jie 1619 m. kovo 13 d. surašė vienuolyno fundacijos aktą:

Jonas Karolis Chodkevičius su žmona Sofija Mieleckaite, pasikvietę į Kretingą brolius bernardinus, nieko jiems nebuvo pažadėję raštu. Bet norėdami, kad jų įkurtas Kretingos pranciškonų vienuolynas išsilaikytų, 1619 m. kovo 13 d. jie surašė vienuolyno fundacijos aktą:

„Vardan Viešpaties Amen.

Amžinam atminimui mes, Jonas Karolis Chodkevičius, Šklovo, Myšos ir Bychovo grafas, Vilniaus vaivada, Vyriausiasis D. Lietuvos Kunigaikštijos kariuomenės vadas, Aukštasis Livonijos Komisorius, Dorpato, Lubošanų, Veliuonos kapitonas, ir žmona Zofija de Mielec Mieleckaitė-Chodkevičienė visiems ir pavieniams, kurie tuo dalyku domisi, dabar esantiems ir būsiantiems ir bet kokio luomo, padėties, vertumo ir kilnumo žmonėms, šį raštą žiūrėsiantiems, paliekame ir pareiškiame, kad mes, taikindami teisų sumanymą tikrai Dievo garbei ir tikrajam tikėjimui ir laikydami aukščiausia gėrybe ir laime sielos išganymą ir teisingus darbus, Dievo pagalba sustiprinti, įsteigėme vienuolyną Mažesniųjų šv. Pranciškaus Brolių, ypač tų, kurie, aštraus gyvenimo įstatus ir pareigas pasirinkę, ištikimiausiai eina garbingų vyrų ir šventų tėvų pėdomis, paveldėtame mūsų dvare, būtent, kadaise vad. Kretingos, o dabar Karolštadijaus mieste, ir pastatėme Geriausiojo Aukščiausiojo Dievo garbei, Šlovingiausios Panos Marijos Apreiškimo ir šv. Pranciškaus Išpažintojo bažnyčią, kad jie, Dievą ir Dangiškas dorybes garbindami, dangišką gyvenimą apmąstydami, visus mūsų darbus ir aukštus sumanymus karštomis maldomis dangiškosios garbės Valiai nusiųstų ir pavestų. Ypač mūsų raštu apsaugojame ir šventai prižadame, kad mūsų valia niekuomet nebūtų sulaužyta, kaip mūsų pačių, taip ir mūsų įpėdinių.

Taigi pirmiausia aukojame vietą ir žemės sklypą bažnyčios ir minėto vienuolyno pastatymui, būtent, ant Akmenos upės kranto, tokio didumo, kaip jau dabar yra aplinkui minėti broliai vienuoliai apsitvėrę, ir kitą žemės plotą sodo užvedimui ir trečią gyvuliams ganyti su tvenkiniu, prie kurio yra pačių vienuolių pastatytas savo reikalams malūnas.

Toliau paskiriame reikalingą jų pragyvenimui maistą iš Kretingos, arba Karolštadijaus, dvaro kasmetinių pajamų bendra mūsų valia ir atiduodame kasmet pripuolamoje Visų Šventų šventėje pritinkamą išmaldą, būtent: geriausių kviečių septynias dešimtis bačkų, grynų ir rinktinių kviečių bažnyčios reikalams dešimtį bačkų, miežių zamalakui ir kruopoms šimtą penkiasdešimt bačkų, avižų šimtą penkiasdešimt bačkų. Klaipėdos mugei, kuri Švč. Panelės Marijos Dangun Ėmimo šventėje daroma, šimtą florinų, virtuvės reikalams šešiasdešimt florinų, žuvų ir silkių pirkimui adventui ir gavėniai penkiasdešimt florinų, medžiagai brolių drapanoms kasmet apie šv. Martyno šventę šimtą penkiasdešimt florinų, žąsų pustrečios kapos, nerauginto medaus dvi bačkas pagaminti bažnyčiai vaško, iš Kretingos dvaro ir apylinkės nuo kiekvieno lauko valako po vieną malkų krūvą, liaudies vadinamą ašimi.

Kad visa tai šventa ir nesulaužoma liktų, šiuo mūsų raštu prižadame ir patvirtiname ir laiduojame už visus mūsų įpėdinius, kad visa tai, kas mūsų valia yra įkurta ir dievobaimingai įsteigta, šventai bus užlaikoma ir teikiama. Jei tas pakankamai nebūtų pildoma, tad negalėsime mes ir mūsų įpėdiniai arba vaikų vaikai Kretingos dvaro kam nors pavesti, dovanoti, perduoti arba užleisti; jokiu būdu negalima šio užrašo padaryti negaliojančio, kitaip, sulaužydami Kretingos dvaro laikytąjį parėdymą, kuris turi amžinai likti savo galioje, užtrauksime sunkią ir aštrią Dievo bausmę.

Užtat, kad visa tai įgytų didesnį tikrumą ir kad amžinai turėtų reikšmės, šį raštą patvirtiname ir mūsų, taip pat labiausiai vertų asmenų parašais ir savo antspaudais duodame jam galios ateinantiems laikams.

Rašyta Varšuvoje kovo mėn. 13 d. Kristaus metuose tūkstantis šeši šimtai devynioliktais.

Pasirašė: Jonas Chodkevičius, Vilniaus vaivada, Zofija iš Mielec Chodkevičienė, Vilniaus vaivadienė, Aleksandras Chodkevičius, Trakų vaivada, Kristoforas Chodkevičius, D. Lietuvos kunigaikštijos vėliauninkas“.

Testamentas tą pačią dieną buvo patvirtintas karaliaus Zigmanto III atskiru raštu, kuriame karalius pareiškia vienuolyno įsteigėjų intencijas, kad jie steigė vienuolyną „manydami pirmiausia tikra dangaus šviesa apšviesti, prašyti Dievo malonės savo laimingiems darbams ir, esant tiek daug sugadintam tikėjimui kaimyninėse šalyse, pakelti žmonėse tikro tikėjimo garbę“.

Toliau sakoma: „Mes manome, kad tikro valdovo pareiga yra ne tik užtikrinti taiką ir ramybę savo valdiniams, bet daug daugiau padėti sielų išganymui, ir tikime, kad švenčiausioji Dievo garbė turi būti platinama, todėl maloniai sutinkame patvirtinti, kad garbingų ir prakilnių Chodkevičių minėtos bažnyčios ir vienuolyno įsteigimas – tas tikrai didžiausias jų paminklas, palaimintas jų vardo paminėjimas, ainiams būtų perduodamas visose savo ribose, sėdyboje, sodybose, sodnuose, ganyklose, tvenkiniuose, malūnuose ir kitoje priklausančioje nuosavybėje, visame, kas pridera ir turi priderėti, kas turi būti leista, pripažinta ir patvirtinta, Bažnyčios jurisdikcijai įkūnyta teisėse ir privilegijose, kaip ir kitoj karalijoj ir mūsų žemėje naudojasi; ir leidžiame bažnyčią apdovanoti, ką tikrai pripažįstame, patvirtiname, įkūnijame ir suteikiame šiuo mūsų raštu, kuriam priduodame reikšmę ir reikalingą tvirtumo galią, niekados nesulaužomą ir nepanaikinamą“.

Šio potvarkio klusniai laikėsi vėlesni Kretingos dvaro savininkai: 1760 m. Kretingos savininkas kunigaikštis Mykolas Masalskis patvirtino, kad Kretingos vienuolynui, laikantis Chodkevičiaus valios ir seno įpročio, reikia kasmet skirti duoklę.

1806 m. kunigaikštis Platonas Zubovas, iš grafo Vincento Potockio nusipirkęs Kretingos dvarą, ilgą laiką nenorėjo pildyti grafų Chodkevičių valios ir mokėti vienuolynui nustatytą annuatą (metinę duoklę). Po trejų metų vienuolynas kreipėsi į teismą, ir jų prašymas buvo patenkintas.

1815 m. Kretingos vienuolynas vėl kreipėsi į teismą, reikalaudamas, kad Kretingos dvaro savininkas išpildytų visas vienuolynui užrašytas pareigas, jei nenori prarasti Kretingos dvaro.

Chodkevičių fundacijos aktų priesakų imta mažiau laikytis, duoklė ženkliai sumažėjo, kai Kretinga pakliuvo Rusijos imperijos įtakon.

XX a. pr. fundacijos raštas buvo saugomas Kretingos vienuolyno archyve, jį nufotografavo garsi to laiko fotografė Paulina Mongirdaitė. Tarpukario spaudoje buvo publikuotas jo vertimas į lietuvių kalbą. Deja, Antrojo pasaulinio karo metu raštas dingo, ir šiuo metu nėra žinoma, kur jis yra.

Šio parėdymo klusniai laikėsi vėlesni Kretingos dvaro savininkai: 1760 m. Kretingos savininkas kunigaikštis Mykolas Masalskis patvirtino, kad Kretingos vienuolynui, laikantis Chodkevičiaus valios ir seno įpročio, reikia kasmet skirti duoklę.

1806 m. kunigaikštis Platonas Zubovas iš grafo Vincento Potockio nusipirkęs Kretingos dvarą, ilgą laiką nenorėjo pildyti grafų Chodkevičių valios ir mokėti vienuolynui nustatytą annuatą (metinę duoklę). Po trejų metų vienuolynas kreipėsi į teismą ir jų prašymas buvo patenkintas.
1815 m. Kretingos vienuolynas vėl kreipėsi į teismą, reikalaudamas, kad Kretingos dvaro savininkas išpildytų visas vienuolynui užrašytas pareigas, jei nenori prarasti Kretingos dvaro.

Chodkevičių fundacijos aktų priesakų imta mažiau laikytis, duoklė ženkliai sumažėjo kai Kretinga pakliuvo Rusijos imperijos įtakon.

XX a. pr. fundacijos raštas buvo saugomas Kretingos vienuolyno archyve, jį nufotografavo garsi ano laikmečio fotografė Paulina Mongirdaitė. Tarpukario spaudoje buvo publikuotas jo vertimas į lietuvių kalbą. Deja, II pas. karo metu raštas dingo ir šiuo metu nėra žinoma kur jis yra.

Jolanta Klietkutė, 2016

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. RUŠKYS, Petras. Kretingos vienuolynas. Tiesos kelias, 1928, Nr. 2–3.
  2. VAŠKYS, Justinas. Pranciškonai Kretingoje. Kretinga: pranciškonų leidinys, 1940, p. 29–36.
Ačiū! Laiškas išsiųstas nurodytu adresu.
Uždaryti
Uždaryti
Jūsų el. paštas*
Draugo el. paštas*
Komentaras*