Kultūra

Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų altorius
Sukurta: 2016-10-10 | Atnaujinta: 2016-10-20

Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų altorius. Fotografuota J. Klietkutės, 20131619 m. liepos 7 d. Žemaičių vyskupas Stanislovas Kiška konsekravo Kretingos bažnyčią Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus titulu, kartu jis pašventino tris altorius: centrinį Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir du šoninius – Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bei Šv. Pranciškaus – titulinių bažnyčios globėjų garbei.

Kretingos savininkai grafai Masalskiai rūpinosi bažnyčios remontu: 1753 m. buvo pastatyti du nauji, vienodos struktūros Šv. Pranciškaus, Švč. Mergelės Marijos altoriai.

1768 m. birželio 20 d. atnaujintą altorių pašventino vyskupas Ignotas [Mykolas] Chominskis.

Iki 1908–1912 m. bažnyčios renovacijos Švč. Mergelės Marijos altorius stovėjo bažnyčios dešinėje pusėje, navos gale, netoli centrinio altoriaus. Vykdant renovaciją jis sukeistas vietomis su Šv. Pranciškaus altoriumi, t. y. pastatytas kairėje pusėje.

Švč. Mergelės Marijos altorius yra trijų tarpsnių, porinis su dešinėje pusėje stovinčiu Šv. Antano altoriumi. Retabulas 1138x311 cm, mensa 128x270 cm, tabernakulis 72x97 cm. Kaip ir Šv. Antano altoriuje antepedijus aplikuotas ovaliu augaliniu paauksuotu reljefu, tik ne su Dievo Apvaizdos simboliu, o su Švč. Mergelės Marijos monograma ovaliame augalinio motyvo ornamente, papuoštame kaspinu. 2016 m. pavasarį restauratoriai atidengė sovietmečiu uždažytą antepedijaus kaspino užrašą lotynų kalba „Sub Tuum Praesidium & c. Antiph. Eccl.“ – „Tavo apgynimo [šaukiamės]. Antifona bažnytinė“. Taip pat restauratoriai atidengė 6–7 tabernakulio uždažymo sluoksnius. Pradžioje Švč. Mergelės Marijos altoriaus tabernakulis, skirtingai nei Šv. Antano, buvo dažytas imituojant marmurą, t. y. kaip ir centrinis altorius.

Pirmajame tarpsnyje mediniame ornamentuotame bronzos spalvos rėme yra paveikslas „Švč. Mergelės Marijos ėmimas į dangų“. Virš paveikslo, antablemento išlenkime, sukabinti votai – maldininkų padėka už įvykusius stebuklus. 1986 m. virš paveikslo kabėjo apie 45 votai. Iš abiejų paveikslo pusių yra po keturias kolonas.

Antrojo tarpsnio paveikslas – Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslo ir apkaustų kopija. Paveikslas nežinomo autoriaus tapytas XIX a. ant drobės aliejiniais dažais, matmenys 197x73 cm. Paveikslas tapytas ant aštuonių sujungtų ąžuolinių lentų, dengtų plonu kreidinio grunto sluoksniu. Paveikslo fonas tamsiai raudonas. Marija vaizduojama iki pusės, rankas sukryžiavusi ant krūtinės, žvilgsnį nuleidusi žemyn. Drabužį slepia sidabrinis, paauksuotomis gėlėmis puoštas apkaustas, iš po kurio matyti raudonos spalvos tunikos klostės. Marija vainikuota karališka karūna, galvą supa paauksuota saulė su spinduliais, tarp kurių yra 12 žvaigždžių.

Trečiajame tarpsnyje yra nežinomo autoriaus XX a. ant drobės aliejiniais dažais tapytas 100x60 cm dydžio šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės (1873–1895, Šventoji Teresė iš Lizjė) paveikslas. Šventoji vaizduojama iki pusės, vilkinti vyšninės spalvos apdarą, pečius apsigaubusi gelsvos spalvos apsiaustu, susegtu priekyje, galvą dengia mėlyna vienuolės skraistė. Šv. Teresė stovi kiek pasisukusi į dešinę, tik veidas pasuktas tiesiai į žiūrovus, galvą juosia aureolė, iš dešinės paveikslo pusės skersai krenta šviesos pluoštas. Šventoji rankose laiko kryžių, puoštą baltomis rožėmis.

Antrojo tarpsnio paveikslą iš abiejų pusių rėmina po koloną. Šonuose ant kapitelių stovi: kairėje pusėje šv. Marijos Antiochietės, dešinėje – šv. Barboros skulptūros.

Šv. Marijos Antiochietės skulptūra – nežinomo autoriaus XVIII a. išdrožta iš medžio, dažyta, 162 cm aukščio. Šventoji vaizduojama kaip slibino nugalėtoja, pamynusi pabaisą po kojomis, su kalaviju dešinėje rankoje, nuo kairės rankos nukarusi grandinė baigiasi slibino nasruose. Šventosios kankinės galva truputį palenkta priekin, plaukai ilgi, garbanoti, sruogomis krintantys ant pečių.

Šv. Barboros skulptūra – nežinomo autoriaus XVIII a. išdrožta iš medžio, dažyta, 159 cm aukščio. Šventosios kairė ranka kiek sulenkta, priglausta prie šono laiko palmės šaką, dešinėje rankoje – taurė su Eucharistija. Galva vainikuota diadema. Skulptūros dešinėje prie kojos pavaizduotas šv. Barboros atributas – bokštas.

Švč. Mergelės Marijos altorių vainikuoja apie XVIII a. iš medžio drožta, dažyta, 161 cm aukščio gitara grojančio angelo skulptūra. Angelas pavaizduotas virš galvos iškeltais suglaustais sparnais, pakelta galva pasukta profiliu kairėn.

2015–2016 m. altorių restauravo restauratorė Lina Navikienė.

Jolanta Klietkutė, 2016

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 51, 90. ISBN 978-609-404-057-3.
  2. KANARSKAS, Julius. Kretingos bažnyčia ir parapija XVII–XVIII a. Iš Kretingos Pranciškonai [interaktyvus] 2012 [žiūrėta 2016 m. birželio 6 d.]. Prieiga per internetą: <http://old.kretingospranciskonai.lt/index644a.html?option=com_content&view=article&id=105:kretingos-banyia-ir-parapija-xvii-xviii-a&catid=20:parapijos-istorija&Itemid=69>.
  3. MIŠKINIS, Algimantas. Kretinga. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. Vilnius: Savastis, 1999, p. 296. ISBN 9986-420-57-1.
  4. SKRINSKAS, Robertas Gedvydas. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. Kaunas: Judex, 1999, p. 206.
  5. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2016 m. birželio 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/9bc32a82-4390-4245-b8f5-a410413be07c>.
Ačiū! Laiškas išsiųstas nurodytu adresu.
Uždaryti
Uždaryti
Jūsų el. paštas*
Draugo el. paštas*
Komentaras*