Kultūra

Šv. Onos altorius
Sukurta: 2016-10-11 | Atnaujinta: 2016-10-13

Šv. Šeimos altorius. Fotografuota J. Klietkutės, 2013Šv. Onos (dar vadinamas Šv. Šeimos) altorius yra bažnyčios dešiniosios navos priekyje, dešinėje pusėje, prie įėjimo į vienuolyno galeriją.

Šv. Onos altorius Kretingos bažnyčioje pastatytas 1733 m. – Antano Kazimiero Sapiegos (1689–1739) miestelio valdymo laikotarpiu. Manoma, kad šį altorių vienuolyno dirbtuvėse galėjo pradėti gaminti garsus skulptorius ir tapytojas Jokimas Dobročinskis († 1729), gyvenęs vienuolyne. Altorius dažytas imituojant marmurą, kaip ir didysis bažnyčios altorius.

1753 m. minimas bažnyčios remontas ir tai, kad dešinėje pusėje prie Kristaus Kančios ir Šv. Onos altorių stovėjo iš medžio drožta krikštykla.

Altorius yra dviejų tarpsnių, liepos medžio, kaip ir centrinis altorius dažytas unikalia marmuro imitacija. Retabulas – 944x497 cm (cokolio aukštis 132 cm), mensa – 132x218 cm, tabernakulis – 69x53 cm.

Antepedijus apipavidalintas trimis arkos formos kontūrais, vidurinė arka dvigubai didesnė už šonines.

Tabernakulį puošia dvi sidabruotos kolonos, auksuoti sparnai ir dviejų angeliukų veidukai viršuje. Durelės aplikuotos paauksuotu kryžiumi.

Ant tabernakulio stovi XVIII a. nežinomo autoriaus iš medžio išdrožta dažyta 101 cm aukščio šv. Juozapo skulptūra. Šventasis pavaizduotas brandaus amžiaus, nulenkta galva, žemyn nukreiptu žvilgsniu, vilki žalsvai melsva tunika auksu puoštais pakraščiais, užsimetęs tamsiai vyšninės spalvos apsiaustą auksuotais pakraščiais. Juozapas kaire ranka laiko baltai aprengtą Kūdikėlį Jėzų, dešinėje rankoje – žydinti lazda.

Pirmajame tarpsnyje yra paveikslas, vaizduojantis Šventąją Šeimą, tapytas ant drobės, dažai vietomis smulkiai sutrūkinėję, įrėmintas mediniais rėmais, puoštais pjaustinėtais augaliniais ornamentais. Paveikslo aukštis 2,44 m, plotis 1,65 m. Vaizduojamos šešios figūros, iš kurių keturios XIX a. buvo padengtos metalo aptaisais. Paveikslas ypač pagerbtas Kūdikėlio Jėzaus, Švč. Mergelės Marijos ir šv. Onos figūroms uždedant karališkas karūnas.

Šventosios Šeimos paveikslas vaizduoja Šv. Oną, Švč. Mergelę Mariją, Kūdikėlį Jėzų ir jų globėją šv. Juozapą. Švč. Mergelės Marijos veidas jaunas, trimis ketvirčiais pakreiptas į šv. Juozapą. Dešine ranka apglėbusi, Marija laiko Vaikelį, kairės plaštaka liečia jo skruostą. Kūdikėlis Jėzus dešine ranka įsikibęs į Motinos rankovę, kairę ištiesęs į šv. Oną, galvutė pasukta profiliu, kojos nuo kelių išlindusios iš po aptaiso. Šv. Ona sėdi profiliu, kiek palinkusi į priekį, veidas pasuktas trijų ketvirčių rakursu, dešinę ranką priglaudusi prie krūtinės, kairę tiesia į Kūdikėlį. Kairėje paveikslo pusėje nuo centro krenta raudona draperija, iš dešinės balandžio pavidalu, taip pat dengtu aptaisais, sklendžia Šventoji Dvasia. Priekiniame plane, kairėje pusėje, matome priklaupusio, arfa grojančio ir į Šv. Šeimą žvelgiančio angelo figūrą, antrajame plane, dešinėje, – dar vieno angelo siluetas. Paveikslo koloritas tamsus, sodrių raudonų tonų.

Šis paveikslas buvo stipriai apgadintas: bandant valyti metalinį aptaisą, skysčiai užbėgo ant drobės ir ją išėdė. Aptaisai užima centrinę paveikslo dalį, suteikia dekoratyvumo. Kaustyti yra Marijos su Kūdikiu, šv. Onos ir šv. Juozapo apdarai, Šventosios Dvasios su spinduliais atvaizdai, trys imperatoriškos karūnos ir aureolė. Pagrindinių figūrų apkaustus puošia gausi, kruopščiai modeliuota ornamentika. Tankiausias ornamentas dengia šv. Onos drabužių apkaustus. Šv. Onos ir Švč. Mergelės Marijos viršutinių apdarų klostės ir Šventosios Dvasios atvaizdas pavaizduoti reljefiškai. Švč. Mergelės Marijos, Kūdikio ir šv. Onos imperatoriškų karūnų apatines dalis puošia kruopščiai detalizuotas akanto tipo ornamentas. Apkaustai sudaryti iš atskirų dalių, tvirtintų vinimis, yra iš balto ir geltono metalo, kaltiniai, graviruoti.

Pirmojo tarpsnio paveikslą iš abiejų pusių supa po tris kolonas, tarp kurių stovi 120 cm aukščio skulptūros: šv. Petro – kairėje ir šv. Pauliaus – dešinėje.

Šv. Pauliaus skulptūra vaizduoja aukštą, liesą, žilstelėjusį, skvarbaus žvilgsnio pagyvenusį vyrą su tankia barzda ir banguotais plaukais, dešinėje rankoje laikantį kalaviją, kuriuo buvo nukirsdintas, kairėje – knygą.

Šv. Petras pavaizduotas trumpais garbanotais plaukais, nedidele barzda, iškėlęs dešinę ranką, kurioje spaudžia raktą, kairėje laiko atverstą knygą.

Šv. Šeimos altorius. Fotografuota J. Klietkutės, 2013Antrajame tarpsnyje yra 149x80 cm šv. Kazimiero paveikslas, aliejiniais dažais tapytas ant drobės. Šv. Kazimiero paveikslas Lietuvos lenkmečiu buvo užtapytas virš ankstesniojo paveikslo, jo fone matyti to laikotarpio simboliai – Vilniaus pilis, gynybinis bokštas, 2012 m. restauruojant paliktas paskutinis buvęs vaizdas. Šv. Kazimieras pavaizduotas stovintis patalpoje ant raudonomis ir gelsvomis plytelėmis (visai kaip Kretingos bažnyčioje) klotų grindų. Šventasis pavaizduotas su tradiciniais atributais: vilki karališką raudoną apsiaustą, puoštą šermuonėlių kailio apvadais, kairėje rankoje laiko lelijos šakelę, dešinėje – krucifiksą. Paveikslo kairėje pusėje ant nedidelio, žalia staltiese, apsiūta auksiniais apvadais, užtiesto stalo guli karališka raudona auksinė karūna. Dešinėje paveikslo pusėje galima įžvelgti Vilniaus katedros fasadą, kairėje, antrame plane, matyti Gedimino pilis ir rūmų kontūrai. Karalaitis stovi basomis, galvą palenkęs į kairę pusę, žvelgia į krucifiksą.

Antrojo tarpsnio paveikslą supa dvi kolonos, nuo jų dešinėje, paauksuotame akanto lapų ornamente, apskritame lauro lapų vainike, – kartušas su Jėzaus Kristaus monograma, kairėje – su Švč. Mergelės Marijos monograma. Ant pirmojo tarpsnio vidurinių kolonų viršaus stovi skulptūros: dešinėje šv. Judo Tado skulptūra. Šventasis vaizduojamas senas, liesas, pliktelėjęs, trumpa barzdele, kiek palinkęs į priekį. Jis skausminga veido išraiška rymo, abiem rankomis remdamasis į savo atributą – alebardą. Kairėje – šv. Jokūbo skulptūra.

Per 1908–1912 m. rekonstrukciją buvo pakeistas bažnyčios interjeras. Šv. Onos altorius, stovėjęs didžiosios navos kairėje pusėje antras nuo įėjimo, perkeltas į transeptą, kur stovi ir dabar.

1937 m. vienuolyno gvardijonas ir parapijos klebonas tėv. Aloyzas Janušaitis paprašė Pranciškonų gimnazijos direktorių dailininką Juozą Gedgaudą atnaujinti visus bažnyčios paveikslus.

Retabulą baigia dekoratyvine drožyba puoštas atikas su ant postamento pastatyta auksuota, sidabru puošta vaza, virš kurios kyla paauksuotas Dievo Apvaizdos trikampis su akimi viduje, iš jo eina spinduliai.

2011–2012 m. altorių restauravo Stanislovo Stanionio įmonės restauratoriai. Šis altorius buvo labiausiai sunykęs iš visų septynių bažnyčios altorių. Restauratoriai atkūrė ir kelių metrų ilgio ir apie pusės metro pločio medinius altoriaus sparnus. Sparnai auksuoti, dailinti baltojo aukso plokštelėmis.

Prieškariu darytoje nuotraukoje matyti sienoje už Šv. Onos altoriaus buvę nedideli langeliai. Matyt, žiūrėdami pro juos, pamaldose galėdavo dalyvauti sergantys ar senyvi broliai, tačiau šių langų nutarta neatkurti.

Paveikslo „Šventoji Šeima“ aptaisas saugomas kaip Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios (u. k. 27495) vertingoji savybė, unikalus objekto kodas 9459.

Jolanta Klietkutė, 2016

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. KANARSKAS, Julius. Kaimas, kurį įkūrė bajorai. Švyturys, 1994, rugpjūčio 3, p. 2.
  2. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 50, 90, 95. ISBN 978-609-404-057-3.
  3. MIŠKINIS, Algimantas. Kretinga. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. Vilnius: Savastis, 1999, p. 296. ISBN 9986-420-57-1.
  4. Paveikslo „Šventoji Šeima“ aptaisas – saugomas kaip Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios (u. k. 27495) vertingoji savybė. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2016 m. gegužės 6 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/ec72639f-8907-4843-8751-107b15f2b5d2>.
  5. Paveikslo „Šventoji Šeima“ aptaisas. Byla Nr. Dv-1461. Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkos archyvas, 1986.
  6. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Kirvarpų suėstas altorius atgis naujam gyvenimui. Pajūrio naujienos, 2011, balandžio 12, p. 1–2.
  7. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Šventasis Antanas sugrįžo. Pajūrio naujienos, 2015, balandžio 10, p. 4.
  8. T. L. Šis tas iš Kretingos vienuolyno ir bažnyčios istorijos. Kretingos parapija, 1937, Nr. 8, p. 65.
  9. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2016 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=27495&lang=lt>.
Ačiū! Laiškas išsiųstas nurodytu adresu.
Uždaryti
Uždaryti
Jūsų el. paštas*
Draugo el. paštas*
Komentaras*