Kultūra

Šv. Barboros altorius
Sukurta: 2016-10-10 | Atnaujinta: 2016-10-13

Šv. Barboros altorius. Fotografuota J. Klietkutės, 2013Šventosios kankinės Barboros altorius yra Kretingos bažnyčios kairiosios navos gale, kairėje pusėje.

1759 m. liepos 22 d. šį altorių konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius.

Klebono Pranciškaus Bizausko rūpesčiu per 1908–1912 m. rekonstrukciją buvo pakeistas bažnyčios interjeras. Iki rekonstrukcijos Šv. Barboros altorius stovėjo kairėje pusėje, pirmas nuo įėjimo. Per rekonstrukciją šv. Barboros altorius perkeltas į bažnyčios dešiniosios navos priekį ir rekonstravus pavadintas Kristaus Kančios altoriumi, į jį tikriausiai perkelti Kančios altoriuje buvę paveikslai. Galbūt dabar esantis šv. Marijos Magdalietės paveikslas išliko iš buvusio Šv. Barboros altoriaus. Šv. Antano altorius perkeltas į bažnyčios kairiosios navos priekį ir pervadintas Šv. Barboros vardu. Pirmajame altoriaus tarpsnyje įdėtas šv. kankinės Barboros paveikslas, antrajame tarpsnyje paliktas Šv. Antano altoriuje buvęs Švč. Trejybės paveikslas.

Altorius dviejų tarpsnių, siaurėjantis į viršų, retabulas 859x284 cm, mensa 126x247 cm, tabernakulio architektūrinė dalis 60x54 cm. Antepedijus dekoruotas arkiniais langeliais. Tabernakulis stovi ant pakylos, dekoruotos augaliniu reljefu. Tabernakulio durelės aplikuotos Dievo Motinos su Kūdikiu aplikacija. Iš abiejų tabernakulio pusių stovi po aukštą trapecijos formos relikvijorių.

Pirmajame altoriaus tarpsnyje tarp dviejų kolonų yra šv. kankinės Barboros paveikslas dvigubuose puošniuose ažūriniuose arkos formos rėmuose. Viršuje išorinis rėmas atsiskiria, sudarydamas ertmę, kurioje įkomponuota žemyn žvelgianti paauksuota angelo galvutė (panaši kaip Šv. Antano altoriuje virš šv. Jurgio paveikslo).

Antrajame tarpsnyje tarp dviejų kolonų įkomponuotas nežinomo autoriaus drobėje aliejiniais dažais tapytas 112x86 cm dydžio tradicinės ikonografijos Švč. Trejybės paveikslas: žydrai pilkame dangaus fone ant Visatą simbolizuojančio mėlyno rutulio debesyse, paveikslo kairėje pusėje (Tėvo dešinėje), sėdi Jėzus Kristus, kaire ranka laikantis kryžių, jo dešinėje – Dievas Tėvas, laikantis skeptrą, viršuje centre balandžio pavidalu plevena Šventoji Dvasia.

Abiejose paveikslo pusėse ant kapitelių stovi po skulptūrą: kairėje šv. Grigalius Didysis, dešinėje – šv. Stanislovas.

Šv. popiežiaus Grigaliaus Didžiojo skulptūra yra 107 cm aukščio, nežinomo autoriaus išdrožta iš medžio apie XVIII–XIX a., dažyta. Šv. Popiežius pavaizduotas su tradiciniais atributais: trimis karūnomis puošta tiara ir lazda, pasibaigiančia lotynišku kryžiumi su trimis skirtingo ilgio skersiniais. Skulptūra pavaizduota statiška, kairė ranka sulenkta, priglausta prie krūtinės, dešinėje laiko popiežiaus lazdą.

Vyskupo šv. Stanislovo skulptūra XVIII–XIX a. nežinomo autoriaus išdrožta iš medžio, dažyta, 108 cm aukščio. Šventasis vaizduojamas jaunas, ilgais, ant pečių krintančiais plaukais, vilkintis tradiciniais vyskupo drabužiais, su vyskupo mitra ant galvos, dešinė ranka pakelta laiminant, kairė kiek kilstelėta, turėjo laikyti pastoralą (vyskupo lazdą), tačiau šiuo metu pastoralas yra dingęs.

Antrajame tarpsnyje virš kapitelių stovi dekoratyvūs plokšti paauksuoti elementai.

Jolanta Klietkutė, 2016

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 51, 90, 95. ISBN 978-609-404-057-3.
  2. MIŠKINIS, Algimantas. Kretinga. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. Vilnius: Savastis, 1999, p. 296. ISBN 9986-420-57-1.
  3. RAKIENĖ, Sofija. Kretingos bažnyčia: istorija ir menas. Pajūrio naujienos, 2000, gruodžio 15, p. 10.
  4. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2016 m. birželio 1 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/9bc32a82-4390-4245-b8f5-a410413be07c>.
Ačiū! Laiškas išsiųstas nurodytu adresu.
Uždaryti
Uždaryti
Jūsų el. paštas*
Draugo el. paštas*
Komentaras*