Kultūra

Kristaus kančios altorius
Sukurta: 2016-10-10 | Atnaujinta: 2016-10-12

Kristaus kančios altorius. Fotografuota J. Klietkutės, 2013XVIII a. nežinomų, tikriausiai italų, menininkų darbo altorius „Ecce Homo“ yra Kretingos bažnyčios dešiniojoje navoje, prie galinės sienos, tarp pagrindinio ir Šv. Onos altorių. Tai pats mažiausias iš septynių šios bažnyčios altorių.

1753 m. Kretingos bažnyčioje buvo pastatytas naujas Jėzui Kristui dedikuotas altorius, kurį 1759 m. liepos 22 d. konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius.

1907–1911 m. vykdant rekonstrukciją Kristaus kančios altorius iš bobinčiaus (po choru, greičiausiai buvusio kairėje pusėje) perkeltas į transeptą, kur stovi ir dabar.

Altoriaus mensa (lot., „stalas“) – stačiakampė, 117 cm aukščio, 61 cm pločio, 213 cm ilgio, apjuosta dekoratyvine arkada, kurioje iš šonų yra po dvi arkas su kolonomis, priekyje – trys arkos su kolonomis. Arkų vidų puošia iš medžio išraižyti augaliniai ornamentai.

Altorius yra dviejų tarpsnių. Pirmasis tarpsnis stačiakampio formos, šiek tiek siaurėjantis į viršų. Centre stovi stačiakampės formos tabernakulis, kurio priekinėje dalyje – arkos su kolonomis formos durelės. Durelių fasade išdrožtas Jėzaus bareljefas.

Pirmojo tarpsnio forma – laužyta arka, įrėminta mediniuose, augaliniu ornamentu puoštuose rėmuose, plokštumos centras padengtas purpuro spalvos aksomu. Drožinėta rėmų ornamentika – lapai, vynuogės ir kiti augaliniai motyvai, pagaminti iš liepos medienos, padengti auksu. Šio tarpsnio centre nuo viršaus iki apačios įkomponuotas sidabrinis kryžius, kurio kryžmų galuose ir stiebo apačioje iškalta po vieną šešių spindulių žvaigždę. Kryžiaus centrą dengia arkos formos sidabru įrėmintas tapytas Kristaus kančios paveikslas. Kryžiaus stiebo viršų dengia sidabrinė Veronikos drobė, kurios centre nutapytas Kristaus veido atspaudas – vadinamasis mandilion, aplinkui išdėstyti iš sidabro nukalti kankinimo įrankiai: dešinėje – plaktukas su replėmis, kairėje – plaštaka, laikanti ietį. Už Kristaus kančios paveikslo dešinėje užkišta lazdelė su kempine, kairėje – botagas. Rėmo kraštuose dešinėje – kolona su pragystančio gaidžio figūra, kairėje – kopėčios. Paveikslo apačioje dešinėje – dubuo su ąsočiu Piloto rankoms nuplauti, kairėje – perskeltas aliejaus indas su varvančiu aliejumi, kamputyje už kopėčių – žibintas, virš kurio pritvirtintas širdelės formos votas.

Centriniame paveiksle Kristus pavaizduotas iki krūtinės, priekyje sukryžiuotomis rankmis, kairėje laiko nendrę. Paveikslo apačioje centre – didelės sidabrinės raidės „ECCE HOMO“ („Štai žmogus“). Kristaus galva vainikuota erškėčiais, veidą iš tamsaus fono išskiria aukso spalvos aureolė. Kairė veido pusė pakreipta į gilumą, aptemdyta. Paveikslas padengtas apkaustais, kurie vaizduoja apsiaustą, po kaklu susegtą sage, nuo jos ant krūtinės krenta dvi grandinėlės ar virvelės. Ant riešų uždėtos sidabrinės apyrankės, rankoje – sidabrinė nendrė.

Abu tarpsnius jungia medinės voliutinės raitytos S formos kolonos, dekoruotos marmuro imitacija, panašiai kaip ir centrinis altorius.

Antrajame tarpsnyje ovalo formos paauksuotu augaliniu ornamentu puoštuose rėmuose įkomponuotas šv. Magdalenos paveikslas, nutapytas aliejiniais dažais ant 73x54 cm dydžio ąžuolinės lentos. Pirminis Marijos Magdalietės paveikslas yra sunykęs, ant tų pačių kontūrų vėliau buvo uždažytas kitas. Pirmo, autentiškojo, paveikslo atkurti jau nebeįmanoma, nes jo dažai per vieną iš gaisrų nuo karščio virto pūslėmis.

Šventoji pavaizduota sunertomis maldai rankomis, sėdinti prie rudo stalo, ant kurio guli svarbiausi šios šventosios atributai: rimbas, atversta knyga, tolimajame stalo kampe ant knygos guli kaukolė, už jos stovi kryžius.

Magdalenos galva pasukta į dešinę, žvilgsnis nukreiptas į dangų, plaukai palaidi, rudos spalvos, tvarkingai krentantys už nugaros. Šventoji vilki pilkos spalvos palaidinę atviru kaklu, apsiūtu raudonos spalvos apvadu su ant krūtinės krintančiais kaspinais. Mėlynas, klostėmis krentantis apsiaustas dengia dešinį petį, liemenį ir kojas. Paveikslo fone už kryžiaus matyti tamsiai pilki kalnai, už Magdalenos figūros – žali kalnai ir geltonas dangus, viršuje pereinantis į mėlyną.

Abiejose antrojo tarpsnio pusėse ant išsikišusių šoninių galų stovi po vieną 79 cm aukščio angelo figūrą, puoštą baroko epochai būdingu sidabro puošybos būdu – lesiruote (sidabras, padengtas skaidrių spalvų laku). Angelų figūros simetriškai iškeltų rankų judesiu nukreipia žvilgsnį į šv. Magdalenos paveikslą. Angelų veidai pasukti į paveikslo pusę. Plaukai ilgi, palaidi. Angelai vilki ilgais, per liemenį juosta sujuostais drabužiais iki alkūnių atraitytomis rankovėmis. Viršutinė drabužių dalis auksuota, apatinė – sidabruota, rankogaliai padengti sidabru, nuspalvintu raudonu laku, tunikos sujuostos sidabro diržais, padengtais žalsvai melsvu laku. Sidabruoti angelų sparnai padengti raudonos, žalios ir žalsvai mėlynos spalvos laku.

Virš Magdalietės paveikslo, centre, ant altoriaus frontono stovi nežinomo autoriaus maždaug XVIII a. iš medžio išdrožta 79 cm aukščio Prisikėlusio Kristaus figūra; jo dešinė ranka iškelta į viršų, kairė nuleista, joje – ilgas grakštus kryžius, puoštas balta vėliava dvišakais galais su raudonu kryžiumi per vidurį. Per kairį petį permestas apsiaustas dengia dalį kairės rankos, nugarą ir juosmenį. Figūra pasižymi tiksliomis formomis. Labai panaši į dingusią Laiminančio Kristaus skulptūrą. Šonuose – sidabrinėmis spalvomis gausiai polichromuotos medinės vazos su vynuogienojų ūgliais su svyrančiomis vynuogių kekėmis.

2010 m. altorių restauravo Stanislovo Stanionio įmonės restauratoriai.

1993 m. šis altorius įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą (Nr. DV4571), LR kultūros paveldo registre unikalus objekto kodas 15502.

Jolanta Klietkutė, 2016

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. Altorius. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2016 m. balandžio 14 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/53063878-0a9d-4a21-bd33-84bb4b4e7825>.
  2. DV-4571. Kretingos raj. Kretingos m. bažnyčia. Altorius „Ecce Homo“. Kretingos rajono savivaldybės Paminklotvarkos skyriaus archyvas.
  3. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 51. ISBN 978-609-404-057-3.
  4. KANARSKAS, Julius. Kretingos bažnyčia ir parapija XVII–XVIII a. Iš Kretingos Pranciškonai [interaktyvus], 2012 [žiūrėta 2016 m. balandžio 14 d.]. Prieiga per internetą: <http://old.kretingospranciskonai.lt/index644a.html?option=com_content&view=article&id=105:kretingos-banyia-ir-parapija-xvii-xviii-a&catid=20:parapijos-istorija&Itemid=69>.
  5. MIŠKINIS, Algimantas. Kretinga. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. Vilnius: Savastis, 1999, p. 296. ISBN 9986-420-57-1.
  6. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Kristaus kančios altorius restauratorių nudžiugino sidabro puošyba. Pajūrio naujienos, 2010, gegužės 14, p. 1, 3.
  7. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Šventasis Antanas sugrįžo. Pajūrio naujienos, 2015, balandžio 10, p. 4.
  8. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2016 m. balandžio 14 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/9bc32a82-4390-4245-b8f5-a410413be07c>.
Ačiū! Laiškas išsiųstas nurodytu adresu.
Uždaryti
Uždaryti
Jūsų el. paštas*
Draugo el. paštas*
Komentaras*