Kultūra

Kartenos piliakalnis
Sukurta: 2010-11-11 | Atnaujinta: 2015-07-17

Kretinga, Kartena, piliakanis, archeologinis paveldasKartenos piliakalnis yra Kretingos r. sav. teritorijoje, prie Kartenos miestelio.

Piliakalnis dar vadinamas Pilimi, Pilale, Švedų kalnu, Lūžties kalnu.

Nuo Minijos pusės piliakalnio šlaitai statūs, iki 30 m aukščio. Viršutinė 6–7 m aukščio jų dalis labai stati, rūpestingai išlyginta. Pilies aikštelė yra ovalo plano,  45–50 m ilgio šiaurės–pietų kryptimi ir 40 m pločio per vidurį. Joje išlikęs 4–6 cm storio po armeniu esantis apatinis kultūrinio sluoksnio horizontas su iki 35 cm gylio į įžemį įgilintomis stulpavietėmis. Kultūrinis sluoksnis sužalotas ankstesnių arimų metu bei aikštelės pakraščiais iškasus apkasus. Aikštelės šiaurės vakarų – vakarų pakraštyje išliko 1915 m. iškastos apkasų tranšėjos žymės. Tranšėja laužytos formos, 43 m ilgio, 1 m pločio, 30–40 cm gylio, užslinkusi ir pasidengusi storu augaliniu sluoksniu. Vidiniuose pylimo šlaituose žvėrys išrausė urvus, iš kurių išmestose žemėse gausu stambių anglies gabalų.

Aikštelės pietiniame pakraštyje supiltas per 2 m aukščio gynybinis pylimas, kuriam įtvirtinti naudota žemė, akmenys iKretinga, Kartena, piliakanis, archeologinis paveldasr rąstai. Pietuose piliakalnis siekia aukštumą, kurioje buvo papilio gyvenvietė. Nuo jos pilį skyrė du platūs grioviai ir tarp jų supiltas dar vienas 1,6 m aukščio pylimas. Ariamoje gyvenvietės dalyje randama angliukų, lipdytos keramikos grublėtu paviršiumi šukių.

Archeologinėje literatūroje piliakalnis žinomas nuo 1899 m. XX a. pradžioje jį žvalgė L. Kšivickis, 1948 m. ir 1966 m. žvalgomuosius piliakalnio tyrimus atliko istorijos instituto, 1995 m. – Kretingos muziejaus archeologai. 2012 m. ištirtas apie 26 kv. m plotas.

Rašytiniuose šaltiniuose Kartena (Cartine) pirmąkart paminėta 1253 m. Manoma, kad Kartenos pilis buvo pastatyta apie VIII–X a. Ji stovėjusi ant piliakalnio, įrengto kair. Minijos krante, Abakų k. žemėje, priešais miestelį esančios aukštumos kyšulyje, kurį patikimai saugo gamtinės kliūtys – Minijos slėnis ir gilios jo daubos.

Piliakalnis datuojamas I tūkstm. vid. – II tūkstm. pr. Piliakalnio gynybiniai įtvirtinimai ir geografinė-strateginė padėtis liudija, kad IX–XIII a. Kartena buvo svarbus senųjų šio krašto gyventojų kuršių istorinės Ceklio žemės gynybinis ir administracinis centras, vienijęs aplinkui gyvenusias bendruomenes. Šiai galingai tvirtovei teko atlaikyti ne vieną priešo antpuolį. Manoma, kad 1263 m. Kartenos pilis buvo sudeginta kryžiuočių.

2012 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis buvo atliekami Kartenos piliakalnio su gyvenviete archeologinio komplekso tvarkymo ir pritaikymo rekreacijai darbai. Piliakalnyje augę medžiai 2012 m. žiemą plynai iškirsti – atvertas piliakalnio vaizdas. Piliakalnis priklauso Salantų regioninio parko teritorijai.

Piliakalnis, vad. Pilimi 1992 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą, 1998 m., paskelbtas kultūros paminklu, 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Unikalus objekto kodas: 5223. Priklauso kompleksui Kartenos piliakalnis su gyvenviete (unikalus objekto kodas: 23783).

Lina Buikienė, 2010; Jolanta Klietkutė, 2014 m.

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. KANARSKAS, Julius. Kartenos apylinkių proistorė. Iš Lietuvos lokaliniai tyrimai: archeologija: 2002–2005 metų mokslo darbai. Vilnius: Versmė, 2006, t. 1 (2), p. 213–216. ISSN 1822-48-57.
  2. KANARSKAS, Julius. Kartenos piliakalnio kompleksas. Archeologija, 2012 m., p. 87–95.
  3. Piliakalnis, vad. Pilimi. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2014 m. lapkričio 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5223>.
  4. ZABIELA, Gintautas. Kartenos pilis. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, t. 9, p. 503. ISBN 5-420-01591-9.
Ačiū! Laiškas išsiųstas nurodytu adresu.
Uždaryti
Uždaryti
Jūsų el. paštas*
Draugo el. paštas*
Komentaras*