Istorija

1940–1941 m. Pirmoji sovietų okupacija
Sukurta: 2017-06-13 | Atnaujinta: 2017-06-13

1940 m. rusams okupavus kraštą, naujosios valdžios pertvarkymai netruko pasiekti Kretingą. Visi valdžios atstovai – komendantai, apskrities viršininkai, burmistrai, viršaičiai, seniūnai – buvo atleidžiami iš pareigų ir keičiami naujais. 1940 m. liepos 14–15 d. vyko rinkimai į Liaudies seimą, į kurį buvo išrinkti Birutė Abdulskaitė, rašytojas Liudas Adomauskas, apskrities vykdomojo komiteto Žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Butkus ir rašytoja Stasė Vaineikienė.

Naujoji Kretingos miesto valdžia pasižadėjo ginti darbo žmonių interesus, todėl buvo panaikintas mokestis už mokslą, paskirta nemokama medicinos pagalba. Darbininkai buvo aprūpinami darbu, bedarbiai – viešaisiais darbais, bežemiai ir mažažemiai – žeme. Valdžia atskyrė nuo valstybės Bažnyčią ir nutraukė Kretingos pranciškonų vienuolyno veiklą, o pranciškonams priklausę pastatai ir turtas paimti valstybės nuosavybėn. Visus pranciškonų pastatus užėmė Raudonosios armijos ir NKVD pasienio kariuomenės daliniai, juose įrengė štabus, būstines, kareivines, amunicijos saugyklas. Tikintiesiems buvo palikta tik bažnyčia ir zakristija. Grafai Tiškevičiai iš dvaro rūmų buvo iškraustyti į Pryšmančių kaimą. Rūmuose kariškiai įkūrė bendrabutį, o Žiemos sode įrengė valgyklą. Meno vertybės ir daiktai buvo sumesti į rūsius arba išgrobstyti.

Kretingos pranciškonų gimnazija buvo uždaryta. Kretingoje veikė tik pradinė liaudies mokykla, o Šventojoje – valstybinė Šventosios gimnazija. Vėliau ši gimnazija buvo pertvarkyta į dešimtmetę mokyklą. 1940 m. spalio 17 d. buvo atidaryta Kretingos miesto suaugusiųjų pagalbinė mokykla, vėliau pradėjo veikti Liaudies universitetas.

Vidaus reikalų liaudies komisariato kariuomenė (NKVD) saugojo Lietuvos–Vokietijos sieną. Pasienyje buvo įvesta griežta kontrolė. Šv. Antano rūmuose buvo įrengta areštinė, kurioje buvo kalinami apskrityje ir pasienyje sulaikyti žmonės. Upelio slėnyje vykdavo kariškių pratybos, o priešais Lurdo grotą – sporto užsiėmimai. Rūmų rūsiuose kalėjo ir pats jų statytojas Augustinas Dirvelė. Areštuotus asmenis laikydavo kamerose po 10–15 žmonių, juos tardydavo, kankindavo. Po tardymų ir kankinimų veždavo į Telšius ir Kauną. Žiauriai nukankinti Telšių r., Rainių miške mirė kretingiškiai Albinas Baltramiejūnas, Vladas Petronaitis, Julius Simutis.

1941 m. okupacinė valdžia pradėjo ruoštis masiniams žmonių trėmimams į Rusiją. Kretingoje parengiamuosius darbus vykdė Valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) ir NKVD apskrities skyrių atsakingi karininkai. 1941 m. birželio 14 d. iš Kretingos miesto buvo ištremti 98 žmonės. Vyrai buvo atskirti nuo šeimų ir išvežti į Rešotų lagerį Krasnojarsko krašte, o jų šeimos ištremtos į Komiją.

1941 m. birželio 18 d. NKVD kariuomenė pradėjo blokuoti visus į Kretingą vedančius kelius. Prasidėjusi pasienio tvirtinimų statyba ir amunicijos telkimas liudijo artėjantį Rusijos ir Vokietijos karą. Karo grėsmę patvirtino birželio 20 d. į Bajorų geležinkelio stotį atvykęs šarvuotas vokiečių traukinys.

Jurgita Bružienė, 2017

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: „Druka“, 2009, 304 p. ISBN 978-609-404-057-3.
  2. KANARSKAS, Julius. Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. Klaipėda: „Eglės“ leidykla, 2016, 288 p. ISBN 978-609-432-100-9.
Ačiū! Laiškas išsiųstas nurodytu adresu.
Uždaryti
Uždaryti
Jūsų el. paštas*
Draugo el. paštas*
Komentaras*