Istorija

1918–1940 m. Nepriklausoma Lietuvos valstybė
Sukurta: 2017-06-12 | Atnaujinta: 2017-06-12

1918 m. vasario 16 d. Vilniuje buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, skelbiantis, kad Lietuva atsižada visų valstybinių sienų, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Paskelbus Nepriklausomybės atkūrimą Lietuvą toliau valdė vokiečiai. Jie reikalavo, kad Lietuvos Taryba paskelbtų amžinąją sąjungą su Vokietija, tačiau lapkričio mėnesį Vokietijoje kilus revoliucijai, Lietuva liko neprijungta prie Vokietijos, ir Lietuvos nepriklausomybė buvo galutinai pripažinta.

1919 m. Kretinga tapo valsčiaus ir apskrities, kurią sudarė Skuodo, Mosėdžio, Lenkimų, Grūšlaukės, Salantų, Platelių, Kartenos, Darbėnų, Palangos, Kretingos, Kulių, Gargždų, Veiviržėnų ir Endriejavo valsčiai, administraciniu centru.

1923 m. Kretingoje gyveno 2 532 gyventojai. 1924 m. Kretinga gavo antraeilio miesto savivaldos teisę. Miesto reikalais rūpinosi 9 narių taryba, kuriai vadovavo burmistras Jonas Paulauskas, 1934 m. jį pakeitė Tomas Dambrauskas. Prie miesto buvo prijungta dalis dvaro, vienuolyno, Kretingsodžio ir Kluonalių kaimų žemių, suformuotas miesto parkas, įrengtas stadionas, 1932 m. nutiesta Kretingos–Telšių geležinkelio linija.

Tarpukariu Kretingoje veikė apskrities, valsčiaus ir miesto savivaldybių įstaigos, policijos nuovada, miškų urėdija, mokytojų kursai, žydų pradinė ir 3 lietuvių mokyklos, privati žydų ir valdinė lietuvių progimnazijos, Vytauto Didžiojo Šventosios gimnazijos skyrius, Žiemos žemės ūkio mokykla, biblioteka, skaitykla, knygynas, muziejus, ligoninė, ambulatorija, 2 vaistinės, 2 spaustuvės, muitinė, 4 bankai, žvakių fabrikas, sacharino gamykla, arbatžolių fasavimo įmonė, saldainių, medaus ir sirupo dirbtuvės, kosmetikos laboratorija, skerdykla, aliejaus spaudykla, žuvų rūkykla, gintaro dirbtuvės, plytinė, lentpjūvė, 2 malūnai, elektros stotis, koklių, statybos, baldų dirbtuvės ir kt.

1912–1949 m. Kretingos vienuolynas buvo Pranciškonų ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos centras. Pranciškonai pastatė gimnaziją (Šv. Antano kolegiją), Lurdo grotą, Šv. Antano rūmus, įrengė elektros stotį, spaustuvę (žr. Šv. Antano rūmai). 1937 m. pradėjo formuoti naują Savanorių gatvę, kurioje pradėtas kurti privačių kotedžų mikrorajonas.

Jurgita Bružienė, 2017

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. KANARSKAS, Julius. Kretingiškiai kovose dėl Lietuvos valstybingumo. Klaipėda: „Eglės“ leidykla, 2016, 288 p. ISBN 978-609-432-100-9.
  2. Kretingos personalijų žinynas [interaktyvus]. Iš Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, Kraštotyra. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2002–2016 m. [žiūrėta 2017 m. vasario 7 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretvb.lt/lt/krastotyra/personaliju-zinynas#M>.
  3. RUDYS, A. 1919–1920 m. savanorio jubiliejus. Pajūrio naujienos, 1996, sausio 5.
Ačiū! Laiškas išsiųstas nurodytu adresu.
Uždaryti
Uždaryti
Jūsų el. paštas*
Draugo el. paštas*
Komentaras*