Geografija

Salantų miestas
Sukurta: 2017-04-12 | Atnaujinta: 2017-04-12

Salantai – seną praeitį menantis miestas, įsikūręs vaizdingose Salanto upės pakrančių aukštumose. Anksčiau vietovė vadinosi Skilandžiais. Pirmą kartą Skilandžiai paminėti 1565 m. Pastačius Salantų dvarą, 1638 m. jo vardu buvo pavadintas besiformuojantis miestelis. 1950 m. Salantai gavo miesto teises ir iki 1959 m. buvo Salantų r. centras. Salantų miesto plotas – 330 ha. Mieste yra 29 gatvės, gyvena apie apie 2 tūkst. gyv.

Salantų m. įsikūrusios ir veikia: miesto seniūnija, Imbarės seniūnijos centras, Kretingos r. savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Salantų filialas, Kretingos r. Salantų gimnazija, Kretingos r. Salantų meno mokykla, Kretingos r. Salantų lopšelis-darželis „Rasa“, Salantų pirminės sveikatos priežiūros centras, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, Kretingos r. Salantų kultūros centras, Salantų regioninio parko direkcija, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, paštas, policijos nuovada. Mieste yra 2 degalinės, daugiau kaip 10 parduotuvių, duonos kepykla, šeimyninis restoranas „Pakalnutė“, keletas smulkių individualių įmonių. Yra susibūrusi ir veikia Salantų m. bendruomenė.

Į vakarus nuo bažnyčios plyti senas parkas, likęs iš tų laikų, kai Salantus valdė Gorskiai (1911 m.). Parke vyksta didesnės miesto šventės, čia įrengta futbolo aikštė. Auga didžiulis senas kaštonas, laikomas gamtos paminklu. Pietvakariniame Salantų m. pakraštyje yra nedidelis kalnelis, vadinamas Gaidžio kalnu, ant jo stovi koplyčia.

Salantų m. puošia Nepriklausomybės paminklas (1930 m.), paminklas žymiam literatūros herojui – Palangos Juzei; Viliaus Orvydo sukurtas paminklas lietuvių tautos kančioms 1941–1952 m. atminti; prie miesto seniūnijos pastato puikuojasi tautodailininko L. Ruginio sukurta Gaidžio skulptūra, primenanti miesto 440 m. jubiliejų; skulptoriaus Juozo Karčiausko 2015 m. Salantams dovanotas Žemaitijos simbolis meškutė Nika, miesto skvere – skulptūrinė kompozicija, skirta knygnešiui Aleksandrui Bendikui pagerbti; 6 m aukščio kryžius (aut. K. Daukša), pastatytas sankryžoje Salantai–Plateliai–Skuodas–Plungė.

Salantų regioniniame parke gausu kultūros paveldo vertybių – piliakalnių, pilkapių, kapinių bei kapinynų, kryžių, koplytėlių ir koplytstulpių; mitologinių akmenų, iš kurių išsiskiria Šilalės kūlis ir Imbarės Laumės kūlis; įspūdingas Vyšnių kalnas, buvusi Gintarų dvarvietė.

Jurgita Bružienė, 2016

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. JOMANTAITĖ, Diana. Salantai: istorijomis apipinta jaukumo sala. Švyturys, priedas „Mūsų provincija“, 2016, lapkričio 19, p. 8–9.
  2. Kretingos rajonas. Klaipėda: Libra Memelensis, 2003, p. 6. ISBN 9955-544-13-9.
  3. Kretingos rajono savivaldybė [interaktyvus]. Iš Salantų seniūnija. 2013 [žiūrėta 2016 m. lapkričio 15 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretinga.lt/node/83>.
  4. Salantai: Salantams 450 metų, 1556–2006. Salantai: Salantų miesto bendruomenė, 2006, 95 p. ISBN 9955-562-95-8.
  5. SIMAITYTĖ, D. Per Porciunkulę atidengtas kryžius – Salantams ir miesto svečiams. Pajūrio naujienos, 2010, rugpjūčio 3, p. 1, 19.
  6. VALANČIŪTĖ, V. Kretingos kraštas – gamtos ir kultūros lobynas. Rasos, 2007 m., liepos 18–31 d., p. 15.
  7. VAŠKYTĖ, V. Žemaitijos sala, bundanti naujam rytui. Labas, Žemaitija, 2007, rugpjūčio 17–23, p. 3.
  8. VAŠKYTĖ, Viktorija. Skulptoriaus kūryba – su žemaitiškais „nikiais“. Pajūrio naujienos, priedas „Mūsų žmonės“, 2015, balandžio 17, [interaktyvus] [žiūrėta 2016 m. birželio 15 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pajurionaujienos.com/?sid=12543&act=exp>.
Ačiū! Laiškas išsiųstas nurodytu adresu.
Uždaryti
Uždaryti
Jūsų el. paštas*
Draugo el. paštas*
Komentaras*