Gamta

Salantų regioninio parko ir draustinių augalija
Sukurta: 2010-12-09 | Atnaujinta: 2014-12-15

Salantų regioninis parkas įsteigtas 1992 m. Parko zonų schemoms pritarta 1995 m, jo zonų ir buferinės apsaugos zonų ribos patvirtintos 2006 m.

Parko plotas – 13 102 ha. Jo teritorijoje yra Minijos-Salanto-Erlos senslėniai su apylinkėmis, Minijos gamtinis rezervatas (115 ha) ir šie draustiniai:

  1. Šauklių kraštovaizdžio draustinis. Jo funkcija – išsaugoti paskutinio apledėjimo Vakarų Žemaičių ledyninės plaštakos tirpsmo suformuotą reljefą su būdingomis šiaurės–pietų kryptimi orientuotomis kalvomis ir eroziniais upelių slėniais; savitas augalų bendrijas su vyriškosios gegužraibės, stačiojo atgirio, gūbriuotosios ir daugialakštės saitakerpės augavietėmis, unikalų kadagyną.
  2. Alanto kraštovaizdžio draustinis. Jo funkcija – išsaugoti kairiojo Minijos intako Alanto slėnį su gausybe jo intakų, rėvomis, šaltiniais, Vėlaičių ir Kartenos piliakalnius su gyvenvietėmis.
  3. Minijos kraštovaizdžio draustinis. Jo funkcija – išsaugoti natūralius Minijos slėnio šlaitų miškus – ąžuolynus ir skroblynus su gausiomis saugomų augalų – daugiametės blizgės, meškinio česnako, tuščiavidurio rūtenio – populiacijomis, taip pat natūralias salpines Minijos slėnio pievas su saugomų augalų – šalmuotosios, vyriškosios ir mažosios gegužraibės, melsvosios melitos – augavietėmis.
  4. Salanto vidurupio ir žemupio hidrografiniai draustiniai saugo Salanto erozinio upės slėnio atkarpą ir natūralią upės vagą, retųjų augalų bendrijas.
  5. Erlos geomorfologinio draustinio funkcija – išsaugoti fliuvioglacialinį Erlos slėnį su Įgarių bei Erlėnų riedulynais ir Alko kalnu, retųjų augalų bendrijas.
  6. Reiskių tyro telmologinio draustinio dalis patenka į Kretingos rajono teritoriją. Tai pat įspūdingiausia Vakarų Žemaičių plynaukštės aukštapelkė su pelkinių augalų bendrijomis.
  7. Sudėnų botaninis-zoologinis draustinis yra Šventosios paslėnio ruože, pasižymi didele ekotopų įvairove, su retų rūšių augalais ir gyvūnais, įrašytais į Lietuvos raudonąją knygą. Čia auga įvairiarūšiai gegužraibiniai augalai, sibiriniai vilkdalgiai, eutrofiniai aukštieji žolynai.

Minėtuose draustiniuose auga 26 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys: gegūnė, gegužraibė, žalsvažiedė blandis, vaistinė kietagrūdė, porinis česnakas, 10 rūšių orchidinių ir kiti retieji augalai. Miškuose aptinkama retų rūšių augalų: miškinė varnalėša, pelkinė gencijonėlė, karališkoji glindė, sibirinis vilkdalgis, miškinė mėta, meškinis česnakas.

Rimantas Antanas Kviklys, 2008

Ačiū! Laiškas išsiųstas nurodytu adresu.
Uždaryti
Uždaryti
Jūsų el. paštas*
Draugo el. paštas*
Komentaras*